REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos krepšinio lyga (LKL) per jubiliejinį 25-ąjį sezoną prisimena svarbiausius gyvenimo momentus. Šį kartą – straipsnis apie pirmąją LKL „Visų žvaigždžių“ dieną, kuri sukėlė didžiulį ažiotažą 1994-aisiais. Krepšininkai išvakarėse rinkosi ruoštis dvikovai ir įnirtingai kovėsi dėl 20 tūkstančių litų premijos.

Lietuvos krepšinio lyga (LKL) per jubiliejinį 25-ąjį sezoną prisimena svarbiausius gyvenimo momentus. Šį kartą – straipsnis apie pirmąją LKL „Visų žvaigždžių“ dieną, kuri sukėlė didžiulį ažiotažą 1994-aisiais. Krepšininkai išvakarėse rinkosi ruoštis dvikovai ir įnirtingai kovėsi dėl 20 tūkstančių litų premijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos krepšinio padangėje treji metai, kai nėra „Visų žvaigždžių“ mačo, kuris ypatingai populiarus buvo pirmaisiais lygos įkūrimo metais. Ši tradicija tęsėsi 20-metį – nuo 1994 m. iki 2015 m. Tuomet nuspręsta visiškai intrigą praradusias rungtynes sulipdyti su Karaliaus Mindaugo taurės turnyru – jis pirmąjį kartą surengtas 2016 m. ir šiemet organizuojamas trečiąjį sykį.

REKLAMA

Pirmojoje „Žvaigždžių dienoje“ intriga buvo, o tai lėmė daugybę priežasčių: iš už Atlanto parveržtas ir nematytas šventės modelis, noras įveikti geriausius lygos krepšininkus bei galingas piniginis prizas – nugalėtojų komanda sulaukė 20 tūkst. litų premijos.

„Kiekvienam nugalėtojų ekipos žaidėjui buvo skirta po 1500 litų, – tinklalapiui LKL.LT pasakojo tuometinis „Rytų“ komandos žaidėjas Gintaras Leonavičius. – Toks prizas abi komandos labai motyvavo laimėti. Šou elementų šioje dvikovoje nebuvo. Buvo deriniai ir bandymai išnaudoti stipriąsias krepšininkų puses. Komandos tikrai labai siekė laimėti.“

REKLAMA
REKLAMA

Pirmąjį LKL sezoną lyga buvo kūrimosi fazėje bei turėjo daugybę organizacinių reikalų, personalas nebuvo didelis, o viskas buvo daroma savomis jėgomis. Neužteko nei laiko, nei pajėgumų, tad buvo nutarta „Žvaigždžių dienas“ pradėti nuo antrojo sezono.

Už „Žvaigždžių dienos“ startinius penketus balsavo sirgaliai. Būtent jie išrinko žaidėjus, kurie dvikovą pradėjo nuo pirmųjų rungtynių minučių. Atsarginius krepšininkus pasirinko ekipų treneriai.

„Balsavimas už žaidėjus vyko paštu, – tinklalapiui LKL.LT pasakojo tuometinis techninis direktorius Linas Gilys, vėliau, iki 2014 metų, ėjęs generalinio direktoriaus pareigas. – Į skirtingas komandas išskyrėme „Žalgirį“ ir „Atletą“, o kitas parinkome pagal geografinį principą. Sirgaliams už balsavimą buvo dovanojami smulkūs prizai: atributika, bilietai į rungtynes ir panašiai.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Rytų“ komandos startiniame penkete žaidė Darius Lukminas („Žalgiris“), Martynas Purlys („Statyba“), Darrenas Henrie („Žalgiris“), Dainius Adomaitis („Statyba“) bei Gintaras Einikis („Žalgiris“). Būtent kauniečių vidurio puolėjas surinko daugiausia gerbėjų balsų – 1039. Komandai vadovavo Jonas Kazlauskas.

„Vakarų“ startinį penketą sudarė trimis balsais nuo G. Einikio atsilikęs Žydrūnas Ilgauskas („Atletas“), Darius Sirtautas („Atletas“), Richardas Thomasas („Šilutė“), Saulius Štombergas ir Virginijus Praškevičius („Lavera“). Treneriu paskirtas Vladas Garastas.

REKLAMA

„Kadangi renginys vyko pirmąjį kartą, sulaukėme didžiulio dėmesio. Visiems buvo labai įdomu. Dabar LKL žaidėjai į šventę suvažiuoja tą pačią dieną, o tada dar išvakarėse visi rinkomės bendrai treniruotei. Tai buvo neeilinė diena“, – prisiminimais dalijosi S. Štombergas.

Pirmoji „Žvaigždžių diena“ surengta Panevėžyje, Aukštaitijos sporto rūmuose, 1994-ųjų gruodžio 17 d. Šventė truko penkias valandas, o ją vedė Vytautas Kernagis. Dalyvavo šokių kolektyvas „Žuvėdra“ bei trimito orkestras. 2500 talpinantys sporto rūmai tądien buvo sausakimši.

REKLAMA

„Tai buvo naujas dalykas visiems, sukėlęs didžiulį ažiotažą, – teigė G. Leonavičius. – Ką matydavome už Atlanto, Šarūnas Marčiulionis pasistengė šią madą pritaikyti ir Lietuvoje. Tai visiškai pateisino visų lūkesčius, sporto rūmai lūžo nuo žmonių kiekio, o tiek pat jų liko už durų. Žmonės susirinko pamatyti stipriausius lygos krepšininkus vienoje vietoje, kuriuos matydavo tik per televizijos ekraną.“

Lyga buvo parengusi daugybę atrakcijų tiek žiūrovams, tiek sirgaliams. Vienas aistruolių taikliu metimu iš aikštės vidurio laimėjo alaus pilną šaldytuvą, tuo metu krepšininkui, atlikusiam pirmąjį mačo dėjimą, įmetusiam pirmąjį tritaškį ar baudų metimą, buvo padovanotas šampano butelis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Naujoves pastebėjo mačo arbitrai. Būtent pirmojoje LKL žvaigždžių dienoje pirmą kartą Lietuvoje buvo išbandyta trijų teisėjų mechanika. Vėliau ši sistema 2001-aisiais prigijo Eurolygoje, o 2005-aisiais – Lietuvoje.

„Tuomet tai buvo vienkartinis atvejis, kai teisėjavome trise. Tai viena iš tuomečių pristatytų naujovių Lietuvoje,– tinklalapiui LKL.LT pasakojo tuomet teisėjavęs, o dabar lygos generaliniu direktoriumi dirbantis Romualdas Brazauskas. – Iš savo patirties galiu pasakyti, kad arbitrai jaustųsi laisvai trijų teisėjų mechanikoje, reikia taip nuolatos teisėjauti apie tris mėnesius.“

REKLAMA

Atkakliame mūšyje tarp „Rytų“ ir „Vakarų“ komandų lūžis įvyko trečiajame kėlinyje, kai J. Kazlausko diriguojama rinktinė turėjo kelių taškų deficitą, o motyvuoti komandos draugų ėmė G. Einikis.

„Pamenu, kai per minutės pertraukėlę G. Einikis mūsų paklausė: „Chebra, mes žaidžiame dėl pinigų. Ką, jums pinigų nereikia?“. Vyrai susiėmė ir laimėjo“, – šypsodamasis prisiminė G. Leonavičius.

Po atkaklios kovos 99:88 triumfavo „Rytai“, o juos į priekį vedė 19 taškų surinkęs bei naudingiausiu dvikovos krepšininku išrinktas panevėžietis Gintaras Bačianskas.

REKLAMA

„Už MVP titulą gavau penkių tūkst. litų čekį buitinei technikai įsigyti“, – prisiminė tuometinis „Lietkabelio“ lyderis.

Tritaškių konkurse triumfavo „Šilutės“ legionierius Richardas Thomasas, finale 18:16 pranokęs „Atleto“ puolėją Nerijų Zabarauską. Tuo metu dėjimų konkurse nugalėtoju tapo „Statybos“ gynėjas Gary Arringtonas, finale įveikęs Vaidą Jurgilą. Šių konkursų nugalėtojams buvo skirtas po 2 tūkst. litų čekis, o dabar jie puikuojasi iki šiol vykstančių tradicinių konkursų pirmųjų laureatų pozicijose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

G. Arringtonas pasižymėjo įspūdingu šuoliu, – tinklalapiui LKL.LT pasakojo V. Jurgilas. – Nedidelio ūgio, bet galingo šuolio juodaodis įžaidėjas žiūrovams tuomet labai patiko.“

Jaunai susikūrusiai lygai pirmieji metai atnešė daug žinių ir patirties. Pirmosios žvaigždžių dienos buvo nuostolingos, tik vėliau lyga ėmė iš šio renginio užsidirbti.

„Sunki ekonominė situacija, mažos bilietų kainos bei netalpios arenos – tai susidėjo, kad nuostolis buvo užprogramuotas. Sudarydavome planą, pritraukdavome rėmėjus, tačiau galiausiai lyga turėdavo padengti pati“, – sakė L. Gilys.

REKLAMA

Nuo 2016-ųjų „Žvaigždžių dienų“ Lietuvos krepšinio padangėje neliko. Dėl intrigos trūkumo lyga šį renginį nusprendė sulipdyti su Karaliaus Mindaugo taurės turnyru.

„Būdavo, kad per tokį mačą sušvilpi vieną ar dvi pražangas, tai daug pasako apie rungtynių rimtumą ir teisėjo vaidmenį joje, – sakė R. Brazauskas. – 1994-aisiais šis mačas buvo tikrai rimtas, kuriam ekipos ruošėsi net iš vakaro. Visgi laikui bėgant tiek žaidėjų, tiek sirgalių požiūris į jas pasikeitė, tad dabar turime bendrą SIL-Karaliaus Mindaugo taurės turnyro šventę.“

Net ir be „Žvaigždžių dienos“ liko tradiciniai konkursai: šiemet vėl bus varžomasi dėl „LKL snaiperio“ ir „Oro karaliaus“ vardo, į renginį įtrauktos ir šokėjos – jos varžysis „Betsafe-Šokėjų kovose“ ir sieks pergalės savo komandai.

Šių metų šventė vyks vasario 17–18 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų