V. Andriukaitis sekmadienį transliuotame interviu sakė, kad ES šalys yra sutarusios, jog tam tikrose srityse bendradarbiavimas su Maskva gali vykti, nepaisant sankcijų, kurios įvestos dėl Rusijos intervencijos Ukrainoje.
„Galiu jums pateikti begalę pavyzdžių, kaip šalys narės bendradarbiauja tose srityse, kurios atitinka Vadovų Tarybos rėmus. Komisija daro tą patį. Tai kodėl Lietuva negali daryti, niekaip negaliu suprasti. Kodėl Vokietija gali, Suomija gali, Belgija gali, Lietuva negali?“, – interviu LNK laidai „Savaitės panorama“ kalbėjo V. Andriukaitis.
„Pagaliau S. Skverneliui turbūt kažkas patarė, kad reikia pradėti galvoti“, – pridūrė socialdemokratas politikas, Komisijoje atsakingas už sveikatos reikalus.
Lietuva nuo Krymo aneksijos iki šiol nerengė jokių susitikimų su aukštais Rusijos valdžios atstovais. Kaimyninės Latvija, Estija ir Lenkija ryšius su Rusija palaiko ministrų arba viceministrų lygiu. Didžiosios Europos šalys su Maskva bendrauja aukščiausiu prezidentų ir premjerų lygiu.
Lietuva raginimus izoliuoti Rusiją grindžia pozicija, kad grįžimas prie įprastinių santykių bus įvertintas kaip nuolaidžiavimas, ir gali tik paskatinti agresyvią Kremliaus politiką. Pasisakantieji už dialogą teigia, kad tik bendraujant galima ginti savo interesus, užkirsti kelią galimiems didesniems konfliktams ir daryti poveikį šalies elgesiui.
V. Andriukaitis interviu taip pat sakė manantis, kad Lietuvos premjeras, o ne prezidentė turėtų vykti į ES viršūnių susitikimus, kur aptariami Vyriausybės kompetencijos klausimai.
S. Skvernelis yra sakęs, kad su Dalia Grybauskaite yra kalbėjęs, jog esant reikalui jis galėtų vykti į Europos Vadovų Tarybą, bet pats nesieks užimti šalies vadovės vietos.
„Žinant prezidentės įdirbį ir autoritetą, nekeliu to klausimo, kad būtinai aš turiu važiuoti. Turi važiuoti tas, dėl kurio valstybės interesams būtų geriausia“, - vasarį per vizitą Vokietijoje BNS sakė S. Skvernelis.
