Paskutinė statistika rodo, kad lapkričio mėnesį valdančiuosius LVŽS vis dar lenkė Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai. BNS užsakymu rinkos tyrimų bendrovės RAIT atlikta apklausa, rodo, kad už opozicinius konservatorius balsuotų 19 proc. Lietuvos piliečių, už valdančiuosius „valstiečius“ – 16 proc. rinkėjų. Toks pat skirtumas tarp partijų buvo ir mėnesiu anksčiau.
Šiuo metu LVŽS lyderis Ramūnas Karbauskis užverstas daugybės klausimų susijusių su „Agrokoncerno“ veikla, į kuriuos atsakymų vis dar nėra. Ar tai gali dar labiau pakenkti pačios partijos reitingams?
Vieno lyderio partijų nebėra
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys prisimena, kad labia ryškios vieno žmogaus partijos buvo Darbo partija (Viktoro Uspaskicho) ir Tvarka ir teisingumas (Rolando Pakso). Tačiau pastaruoju metu lyderių vaidmuo mažėja. Tai būdingai ir valdančiajai valstiečių partijai.
„Šioje partijoje yra daugiau žmonių, kurie per žiniasklaidą pasireiškia ir, atrodytų, kad tai ne vieno žmogaus partija. Jei tai būtų vieno žmogaus partija, kai jo reitingas krito ir ta partija turėjo sunykti, o šiuo metu ji antra partija, turinti bent 22 proc. elektorato, tai daug ir, matyt, nebėra taip, kad partija kaip uždaras UAB: kai išeina savininkas jos nelieka. Liberalai ne vieno žmogaus partija, Tėvynės sąjunga ne vieno žmogaus ir socialdemokratų taip pat“, – komentavo V. Gaidys.
Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto doc. dr. Vytautas Dumbliauskas tv3.lt tvirtina, kad R. Karbauskis tikrai gadina reikalus visai partijai.
„Nes tikrąjį veidą parodė su Greta. Istorija tokia liko. (...) Man studentai pasakojo, kad toje apygardoje su Greta kartu važinėjo, kalbėjo, padėjo jai laimėti Seimo rinkimus, stengėsi dėl jos, kailiai, mašina. Žodžiu viskas aišku. Dabar Jakilaičiui neatsako į klausimus. Vienareikšmiškai pralaimi viešųjų ryšių reikalą. Jis matyt sunkiai žmogus įsivaizdavo, kur eina. Uždirbti pinigus viena ir yra talentingų žmonių, kurie moka puikiai uždirbti pinigus, bet gali būti nevykėlis kitur. Politikoje jis silpnas ir jo laukia tik nesėkmės“, – savo nuomone dalinosi politologas.
Jis taip pat prideda, kad dvi lyderių galvos vienai partijai nėra gerai, nors Saulius Skvernelis ir nepriklauso LVŽS, būtent jų dėka jis tapo Vyriausybės vadovu.
„Karbauskio problemos Skvernelio kol kas nepaliečia. Tai gal Skvernelį žmonės kol kas atsieja nuo valstiečių. Manau, jo viešųjų ryšių specialistai dar nerandat taktikos, ar jam geriau valstiečiu būti, ar laikytis nuošalyje.
Viena galima pasakyti, kad dvi galvos valstiečių lyderystėje yra blogai. Partijoje vienas lyderis turi būti. Pagal visą logiką turėjo Karbauskis tapti premjeru, nes laimėjusios daugumą partijos lyderis tampa ministru pirmininku. O Karbauskis eksperimentų primėtė, pasiūlė kitą žmogų, tie ministrai, vadinamieji profesionalai... Man kaip piliečiui net verkti noris, kad gerą pinigą kalantis žemvaldys daro eksperimentus su Lietuvos valstybe. Prisirinko diletantų ir daro eksperimentus. Tai dvi galvos ir eksperimentas, kuris kažkaip turės išsispręsti ir likti vienas lyderis“, – komentavo politologas V. Dumbliauskas.
Jog nuo to, kaip sutars abu šie partijos lyderiai, priklausys ir partijos reitingų ateitis neatmeta ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Mindaugas Jurkynas. Pasak jo, jų tarpusavio santykis gali daug išspręsti, nes pati valstiečių frakcija yra nevienalytė.
„Aišku, šie metai parodė, kad frakcija nemato kitų alternatyvų nei kad likti savoje frakcijoje antraip jie negalės jokio poveikio turėti. Antras dalykas, jei sąrašą vestų Saulius Skvernelis, kaip tai bus su jo politinėmis ambicijomis ir, kaip tai atspindės santykyje su Ramūnu Karbauskiu ir reformų įgyvendinime, nes kartais pasigirsta skirtingų vertinimų, pavyzdžiui, aukštojo mokslo reformos. Atsiranda skirtingų nuomonių, bet kol kas didesnių susikirtimų nebuvo“, – teigia M. Jurkynas.
Priežasčių, kodėl reitingas ir toliau mažės – yra
Sociologas Vladas Gaidys tv3.lt pasakoja, kad reitingų kritimą paprastai apsprendžia du veiksniai. Pirmiausia pačios partijos veikla, aktyvumas bei visuomenės vertinimas vykdomų sprendimų. Antra – kitų partijų reitingai. Tai ir yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl gali mažėti LVŽS reitingai – dalį jų atsiims socialdemokratai ar liberalai.
„Jeigu vienų didėja, kitų mažėja. Tėvynės sąjunga nuosekliai metus laiko kiekvieną mėnesi vis paaugdavo ir, matyt, tie veiksniai toliau išliks, jie jaunesnį elektoratą yra prisikalbinę. Neaišku kas bus su socialdemokratais, ar dvi, ar trys, ar viena partija bus, kas tie lyderiai bus. Liberalai neaiškią stadiją pasiekė, kas jie, kaip ir kur. V. Uspaskichas gali Darbo partiją ištraukti su savo televiziniu reitingų. Tai yra daug nežinomųjų, neaiškus partijų likimas, o nuo jų priklausys ir valstiečių eiga.
O kaip bus? Greičiau matyčiau, kad tiek socialdemokratams, tiek liberalams žemiau nelabai yra kur dėtis ir jie gali tik augti: ir vieni ir kiti“, – mano V. Gaidys, pridėdamas, kad valdančiųjų reitingų mažėjimui įtakos turi ir kainų augimas bei skandalas su vaistais.
Panašiai teigia ir V. Dumblauskas. Anot jo, infliacija yra didžiulė, o šiek tiek pakėlus pensijas bei MMA, ypatingo poveikio žmonės nepajus.
Jo nuomone, LVŽS reitingai ir toliau turėtų kristi, nes daroma daugybė klaidų, nemoka komunikuoti.
„Sprendžiant iš tų sąlygų, kurias matom, akivaizdžiai, kad jų vadyba prasta, frakcijoje betvarkės elementų yra. Pavyzdys dėl komunikacijos: priimdami sprendimą dėl atlyginimų jie davė visuomenei ženklą, kad jiems prokurorai daug svarbiau už gydytojus. Manau, kad šie dalykai turi atsiliepti.
Ir ne tik tai, apskritai. Čia galima sakyti viešieji ryšiai, bet lenda jų prioritetai. Pirmenybę teikia dalykams, kurie žmonių akyse negražiai atrodo. Tai manau tokių dalykų dar bus, nes valstiečiai sėdintys seime yra politikos diletantai ir pirmi metai kažkuo nenudžiugino. Pavyzdžiui, mokesčių reforma, kurios reikia verkiant Lietuvai, bet jos, matyt, bijo ir jei šiais metais nepajudins, tai neįvyks vėliau ir, bijau, ir toliau vilksimės ES uodegoje. Gerai, kad valstiečiai ėmėsi kažko, ko nedarė socialdemokratai per keturis metus. Praktiškai nieko nedarė. Valstiečiai ėmėsi, bet daug labai nepasiruošimo, diletantizmo ir tai verčia manyti, kad reitingai kris“, – sako V. Dumblauskas.
LVŽS nebėra alternatyva
Pasak profesoriaus M. Jurkyno, praėjus metams, matome, kad reitingai atspindi tai, ką Vyriausybė darė: priimtas Darbo kodeksas, kuris nelabai kuo skyrėsi nuo socialdemokratų priimtojo, paskirti vaiko pinigai, tačiau panaikintas papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis (PNPD), alkoholio įsigijimo griežtinimo politika, nesibaigęs aukštųjų mokyklų jungimo klausimas.
Šiemet reitingai priklausys nuo to, kiek bus pinigų surinkta į biudžetą, kaip keisis mokesčių politikai bei pensijų sistema, ar bus įvykdyta valstybės pertvarka ir sumažintas viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius.
„Logiškai mąstant, kuo didesnis skaičius lietuvių bus patenkinti rezultatais, o reformos spręs socialinius atskirties, skurdo mažinimo, viešojo sektoriaus efektyvumo, didesnių atlyginimų, daugiau darbo vietų kūrimo ir sudarymo sąlygų klausimus, tada Vyriausybė mažiau kritikuojama bus, bet jei šiose srityse nėra pažangos Vyriausybės labai dažnai sulaukia kritikos ir reitingų kritimo bei silpnesnių pasirodymų būsimuose rinkimuose“, – nurodo M. Jurkynas.
Jis teigia, kad LVŽS per antrąją 2016 metų Seimo rinkimų turą iškilo kaip alternatyva konservatoriams, o ne kaip solidi partija nuo senų laikų turinti pastovią rinkėjų bazę. Tad jei partiją ir toliau persekios skandalai bei neigiama informacija, pastarosios vaidmuo, kaip alternatyvos kitoms partijoms, sumažės. O 2020 Seimo rinkimuose LVŽS jau ir nebebus alternatyva, nes yra valdžioje.
„Ar žmonės ieškos kitų alternatyvų? Taip. Ar tai bus naujos partijos? Nesu tikras. Tai gali būti bandantys atsinaujinti socialdemokratai, kitaip save pateiksiantys konservatoriai, tie patys bandantys apsivalyti liberalai. Šios partijos taip pat turės savo rinkimų bazę ir palaikys Lietuvoje tą partinę sistemą besiremiančią 4–5 partijomis“, – mano M. Jurkynas.
