REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nepaisant to, kaip dažnai ir skambiai aptariamos didžiausios Lietuvą kamuojančios problemos – skurdas, nelygybė, emigracija – veiksmingo sprendimo dar nematyti. Tačiau visai kitaip vietinės bėdos ir jų sprendimo būdai atrodo ilgus metus užsienyje praleidusiems lietuviams.

Nepaisant to, kaip dažnai ir skambiai aptariamos didžiausios Lietuvą kamuojančios problemos – skurdas, nelygybė, emigracija – veiksmingo sprendimo dar nematyti. Tačiau visai kitaip vietinės bėdos ir jų sprendimo būdai atrodo ilgus metus užsienyje praleidusiems lietuviams.

REKLAMA

Trys užsienyje dirbantys ir verslus kuriantys lietuviai forume „Global Lithuanian Leaders“ pažvelgė į svarbiausias Lietuvos problemas iš šalies ir patarė, kur galima tobulėti, bei ko Lietuvai trūksta iki sėkmės.

Kaip spręsti esamas problemas?

29,3 proc. Lietuvos gyventojų 2015 m. gyveno ties skurdo riba, ir tai buvo vienas didžiausių rodiklių Europoje, rodo statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. Kova su skurdu – iššūkis ir politikams, ir verslui, ir įvairiausioms institucijoms.

Jungtinėse Amerikos Valstijose gimęs, augęs ir gyvenantis lietuvių išeivių sūnus Darius Vaškelis kaip šios problemos sprendimo būdą mato būtent valstybės požiūrį ir verslo indėlį.

REKLAMA
REKLAMA

„Amerikoje yra masiškai didelių problemų, bet žiūrima, kad būtų padėti kaštai, padėta įsteigti įstaigas, statyti muziejus, operą, padėti žmonėms valgyti, kurie neturi maisto. Nežiūrima, kad tai yra valstybės problema žiūrima, kad tai – visų problema. Ir tas mąstymas yra kitoks. Jeigu versle kažkaip pasisekė, tai visi galvoja, kad verslas turi kaip nors atiduoti toliau. Gal čia šiek tiek bandoma atiduoti Lietuvoje, gal kartais pasiseka“, - svarstė D. Vaškelis.

REKLAMA

27 m. JAV gyvenanti lietuvė verslininkė Rūta Laukien mano, kad būtent valdžia ir užsienio investuotojai turėtų skatinti žmonių verslumą, nes verslas teigiamai paveiktų bendrą ekonomikos lygį.

„Tu gali žmonėms duoti žuvį, bet tu gali juos išmokyti žvejoti. Tai aš tikiu, kad mokymas žvejoti yra ilgalaikis. Kurdamas kompanijas Lietuvoje ar padėdamas jas kurti tu kuri darbo vietas, produktus. Ir tas padės ekonomikai, mokesčiams, socialiniams klausimams“, - siūlė R. Laukien.

Čia pat R. Laukien juokais cituoja pasaulyje pagarsėjusį vienos sporto prekių kompanijos šūkį „Just do it“ (liet. tiesiog daryk tai), kurį galima pritaikyti ir kiekvienam iš piliečių, ir verslui, ir galų gale valdžiai.

REKLAMA
REKLAMA

„Darymas neturi būti herojiškas, neturi būti labai didelis. Žingsnis po žingsnio gali prisidėti po truputį. Maži žingsneliai susideda į daug. Man atrodo, čia (Lietuvoje – red. past.) yra tikrai gera infrastruktūra, geras išsilavinimas, gerai viskas. Tai gera vieta pradėti. Gali pradėti mažai, gali pradėti daug“, - kalbėjo R. Laukien.

Lietuvą pasauliui pristatanti verslininkė tikina, kad čia galima jausti, jog gali padaryti daugiau ir greičiausi pasiekti rezultatą, nes „tavo darbai daugiau rezultatų duoda, negu, pavyzdžiui, Amerikoje, kur rinka daug didesnė“.

Pasigenda ambicijų, pasiruošimo ir globalaus mąstymo

Paklausti, ko Lietuvoje labiausiai trūksta, kad pavyktų išsivaduoti iš slegiančių problemų bei pasiekti didesnį progresą, verslininkai mini ambicijų ir pasiruošimo trūkumą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Alkanumo trūksta. Tai yra ambicija, bet ji iš kitos pusės – kai apie nieką kitą negali galvoti, kaip tik apie tą darbą, tą verslą. Tai tarsi apsėdimas ar manija. Neseniai bandžiau įkalbinti vieną draugą Prahoje, kad atidarytų mums mažą biurą. Viskas atrodė labai gerai ir tada jis nepaskambino, nepadarė vieno ar kito dalyko. Praėjusią savaitę kalbėjau savo kompanijoje ir manęs klausė, tai ar turėsime biurą Prahoje, aš atsakiau – jis nealkanas. Geriau nepradėti“, - patirtimi dalinosi D. Vaškelis.

Vilniuje augusi R. Laukien mano, kad Lietuva gali pasigirti gera infrastruktūra, išsilavinimu, aukštu anglų kalbos lygiu, bet dar trūksta globalaus mąstymo.

REKLAMA

„Aš jau daug metų stebiu kompanijas čia, matau labai daug įdomių idėjų, ypač gyvybės moksluose, labai įdomių inovacijų, bet mąstymas dar nėra toks globalus. Galvojama, aš sukūriau vieną produktą, gal aš Baltijos šalims jį parduosiu, gal į Rytų Europą išsiplėsiu, bet kodėl negalvoti daugiau, plačiau, globaliau ir ne apie vieną produktą, o apie 10 produktų. Tada pasidaro įdomu“, - kalbėjo R. Laukien.

Taip pat verslininkė skatina nesibaiminti užsienio investicijų bei pagalbos, patarimų, nebijoti suklysti. Pasak jos, Amerikoje nebijoma klysti, galvojant, kad kiekviena klaida – vertinga pamoka, priartinanti prie galutinio tikslo.

Tuo tarpu 7 m. Jungtiniuose Arabų Emyratuose gyvenantis ir dirbantis Povilas Gudžius siūlo prieš prašant pagalbos pasiruošti ir „atlikti namų darbus“.

„Užklausimų, ypač šiuo metu, mes daug susilaukiame, bet bent jau vietinių Lietuvos įmonių toks mentalitetas yra, kad jis ten, o aš čia toks, padėkite man nuo a iki z. Daug lengviau padėti kompanijoms su mūsų limituotais resursais, kai žmonės ištyrinėja rinką, supranta, ko jie nori, kai turi pradinį planą. Tada mums daug lengviau padėti, sukontaktuoti, sujungti“, - siūlė P. Gudžius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų