Tuo tarpu į kontroversiją įsitraukė Europos Sąjunga, kuri perspėjo, kad šis draudimas kelia „rimtų abejonių“ dėl Rusijos prezidento rinkimų.
Rusijos Centrinė rinkimų komisija pirmadienį vienbalsiai atmetė A. Navalno paraišką prezidento rinkimuose varžytis su dabartiniu šalies vadovu. Opozicijos lyderiui neleidžiama dalyvauti dėl teistumo už grobstymą ir paskirtos lygtinės penkerių metų įkalinimo bausmės.
41 metų A. Navalnas teigia, kad jo nuteisimas buvo politiškai motyvuotas. Jis pirmadienį paragino šalies rinkėjus boikotuoti prezidento rinkimus.
Daugelis šį teisininką laiko vieninteliu Rusijos opozicijos lyderiu, galinčiu mesti iššūkį V. Putinui.
Stebėtojai reiškė susirūpinimą, kad draudimas A. Navalnui užsiregistruoti kandidatu paveiks rinkimų teisėtumą ir gali paveikti rinkėjų aktyvumą.
„Negalime sutikti su šia nuomone“, – antradienį žurnalistams sakė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis tvirtino, kad uždraudimas A. Navalnui dalyvauti „niekaip negali paveikti rinkimų teisėtumo“.
D. Peskovas taip pat sakė, kad bet kokie raginimai boikotuoti rinkimus turėtų būti „kruopščiai ištirti“. Tai menkai užmaskuotas grasinimas nubausti.
ES atstovė Maja Kocijančič antradienio pareiškime nurodė, kad draudimas A. Navalnui „sukelia rimtų abejonių dėl politinio pliuralizmo Rusijoje ir demokratinių rinkimų kitais metais perspektyvos“.
„Politiškai motyvuoti kaltinimai neturėtų būti naudojami prieš politinį dalyvavimą, – sakė atstovė. – Tikimės, kad Rusijos pareigūnai užtikrins ... garbingo žaidimo lauką, įskaitant prezidento rinkimus, kurie įvyks kovo 18 dieną.“
A. Navalnas, nors nuolat persekiojamas, sukūrė protestų judėjimą ir įveikė daug kliūčių kovodamas už balsus visoje šalyje. Sekmadienį jo kandidatūrą oficialiai patvirtino daugiau kaip 15 tūkst. šalininkų 20-yje Rusijos miestų.
Anksčiau šį mėnesį V. Putinas aiškiai užsiminė, kad A. Navalnui nebus leista dalyvauti. Paklaustas, kodėl, V. Putinas, kuris A. Navalno vardo viešai nemini, atsakė, kad opozicija tikisi „perversmo“, bet jai nepavyks.
