Pranešime pažymima, kad vyriausybė ir toliau reguliuos veiklą internete. Tai daroma siekiant „užtikrinti nacionalinį saugumą ir socialinį stabilumą, užkirsti kelią pornografijos ir ardomojo pobūdžio pranešimų platinimui“.
„Interneto saugumas priskiriamas kategorijoms, susijusioms su ilgalaike partijos valdžia, taika ir šalies stabilumu ilguoju laikotarpiu, socialiniu ir ekonominiu vystymusi bei asmeniniais liaudies atstovų interesais“, – pabrėžiama pranešime.
Tuo tarpu Vakarų žiniasklaida svetainių uždarymą vadina valdžios bandymu apriboti žodžio laisvę ir Kinijos komunistų partijos kritiką.
Platformos taip pat uždarė beveik 10 mln. interneto paskyrų, sakoma „Xinhua“ pranešime, tikriausiai turint omenyje paskyras socialinėje žiniasklaidoje.
Nors Kinijoje yra daugiausiai interneto vartotojų pasaulyje, JAV strateginių studijų centro „Freedom House“ 2015 metų ataskaitoje nurodoma, kad Kinija vykdo griežčiausią interneto politiką. Buvo tiriamos 65 valstybės ir Kinija sąraše atsidūrė žemiau už Iraną ir Siriją.
Šiais metais Kinija įvedė naujas taisykles, pagal kurias užsienio technologijų kompanijos turi saugoti vartotojų duomenis šalyje, paskelbė naujus turinio suvaržymus ir dar labiau sumažino galimybes apeiti cenzūrą.
Kinijoje yra blokuojami „Google“, „Facebook“, „Twitter“, laikraštis „The New York Times“ ir daugybė kitų užsienio svetainių.
