Tačiau kuo būtent Šv. Kalėdos yra tokia išskirtinė šventė? Kam reikalingas Advento laikotarpis ir ką simbolizuoja pasninkas? Apie visą tai ir dar daugiau prieš jaukiausias žiemos šventes kalbame su kunigu ir vyriausiu policijos kapelionu Algirdu Toliatu.
Gruodžio 24 – oji ir 25 – oji dienos yra ypatingas metas, kai prie stalo susirenka visi artimiausieji draugai ir giminės. Tačiau kuo tokia ypatinga šventė yra Šv. Kalėdos?
Pagrindinis šios šventės išskirtinumas – žodis tampa kūnu. Tai metas, kai dvasiniai dalykai materializuojasi. Žmonės švenčia Kristaus gimimą, bet kokią žinią neša jo gimimas? Jo įsikūnijimą matome savo gerose idėjose ir sugalvotuose noruose. Juos reikia kažkokiu būdu realizuoti, kad visi jie įgautų kūną ir formą, taptų apčiuopiami. Tai ir yra tikroji Kalėdų šventė.
Tačiau ne ką mažiau prieš Šv. Kalėdas yra svarbus Adventinis laikotarpis. Ką jis suteikia kiekvienam paprastam žmogui?
Tai pasiruošimo ir įsiklausymo laikas. Tam, kad mūsų geri troškimai ir darbai realizuotųsi yra labai svarbus Advento laikotarpis. Kiekvienas iš mūsų Advento laikotarpiu galime apsvarstyti savo gerus norus, apgalvoti jų atlikimo būdus ir pamąstyti, ką iš tikrųjų turime nuveikti. Tam, kad nepultume daryti bet ko. Šios keturios Advento savaitės ir yra skirtos apmąstymams, kuriuos vėliau įkūnysime savo gerais darbais ir mintimis
Ar Šv. Kalėdos yra svarbios ne tik tikintiems žmonėms, bet ir netikintiesiems?
Šv. Kalėdos tapo šeimos švente, prieš kurią ir vaikštantys į bažnyčią, ir į ją nevaikštantys perka dovanas ir palydi senuosius metus. Labai svarbus Šv. Kalėdų aspektas – metų pabaiga ir kitų metų pradžia. Tai nuostabi proga pamąstyti apie tai, kaip praėjo metai, kokius darbus atlikome, kas pavyko ir ką reikėtų paleisti. Kartais mumyse tūno viena ar kita nuoskauda, kuri trukdo mums mąstyti. Tai proga pasiruošti ateinantiems metams, susitaikyti, nuveikti prasmingą darbą ir apmąstyti ateinančius etapus, tuo ir yra svarbios Šv. Kalėdos. Labai svarbu įsikūnijimas. Kartais geri norai tik tokiais ir lieka, jie taip ir neįsikūnija.
Kalbate apie gerus darbus Šv. Kalėdų laikotarpiu. Būtent prieš šią šventę yra rengiami įvairūs labdaros renginiai, žmonės aukoja bent po kelis eurus prasčiau gyvenantiems. Bet ar to užtenka?
Yra daugybę kelių, vedančių į dievą ir lygiai taip pat daug kelių, kurie neveda ten. Viskas priklauso nuo mūsų širdies ir vidaus pozicijos. Galima daryti gerą darbą, bet be vidaus. Toks darbas neturi daug vertės, tokiais atvejais užsidedame pliusą ir tiek. Tai nekeičia žmogaus, jo vidaus ir požiūrio. Kartais iki gerų darbų atlikimo galima prisidėti labai ne daug. Pavyzdžiui, galima pasakyti gerą žodį tinkamu laiku ir vietoje, skirti dešimt ar penkiolika minučių kitam žmogui, jo išklausymui ir palaikymui. Būtent tai gali būti daug geresnė dovana nei paaukoti pinigai.
O kaip gi nuolat vykdomos kalėdinės akcijos?
Kalbant apie tokias akcijas, žmogus vienas negali nuveikti itin didelio darbo be kitų žmonių pagalbos. Kartais ne visiems kyla tokios didžiulės geros mintys, neturime tiek daug laiko realizuoti savo minčių, imtis tiek iniciatyvos. Tokiais atvejais galime pasižiūrėti į gerus darbus ir prie jų prisidėti, palaikyti jį. Prisidėti prie akcijų galime ne tik paaukodami kelis eurus. Verta pasidalinti savo mintimis ir vidumi. Tie du eurai turėtų keisti ne tik materialinę gerovę, bet ir mus pačius.
Prieš didžiąsias šventes tikintieji laikosi pasninko. Tačiau daugelis žmonių to nedaro ir lygiai taip pat sėda prie šventinio stalo. Ar tai reiškia, kad nesilaikantys pasninko apsivalo mažiau nei besilaikantys jo?
Gyvenime apsivalyti galima labai įvairiomis formomis. Vieni susilaiko nuo mėsos, kiti nuo linksmybių. Kalėdos yra savaime labai linksma šventė, bet kiekvieną dieną mes gyvename apsupti didžiulio informacinio triukšmo, todėl neretai nelieka laiko patiems svarbiausiems intymiems dalykams, susitikimams su draugais ir šeima. Nebelieka laiko net sau pačiam, pailsėti, pabūti vieniems. Jeigu mes tik lėksime, mumyse nebeliks alkio geram darbui ir susitikimams. O jeigu žmogus nėra alkanas, jis nieko nepadarys. Alkis siejamas su poreikiu ir gelme.
Taigi, kiekvienas žmogus pasirenka savo pasninko formą?
Pasninkas gali būti siejamas su mėsa, bet lygiai taip pat ir su susilaikymu. Pavyzdžiui, viso Advento laikotarpiu susilaikyti nuo grubių žodžių, įžeidinėjimų ir patyčių ar pavydo. Pasninkas gali būti apsivalymas kitokia forma, ne tik mėsos atsisakymu, gal tai bus priimtinesnė forma kitiems. Tarkim, skirti kiekvieną dieną penkiolika minučių sau, be facebook ir kitų triukšmų. Apgalvoti savo mintis, planus, siekius ir prioritetus.
Koks būtų jūsų palinkėjimas visiems Lietuvos žmonėms prie Šv. Kūčių stalo?
Betliejus iš hebrajų kalbos reiškia duonos namai. Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų stalas simbolizuoja gyvos duonos tapimą. Kiekvienas iš mūsų gali tapti maitinančiu kitus žmones. Mes maitinamės dievo gerumu tam, kad patys galėtume skleisti gėrį, atlaužiame kalėdaičius, linkėdami kažko gero. Todėl linkiu, kad ne tik žodžiais palinkėtumėm gero kitam, bet ir patys taptumėm gyvąją duona, palaikymu, žodžiu ir apkabinimu. Tam, kad galėtume išgirsti, sudaryti erdvę, atverti širdį kitam to nebijant. Tapti gyvąją duona kitam.
