Lietuvos politikai jau ne vienerius metus diskutuoja apie galimybes atsisakyti vadinamojo vasaros laiko, tačiau šįkart jie tikisi didesnio proveržio, nes klausimą dėl laiko sukiojimo pradėjo kelti ir tokios šalys, kaip Lenkija ar Suomija.
Pasak ministro pirmininko patarėjo užsienio politikos klausimais Deivido Matulionio, diskusijų metu Lietuva siektų išsiaiškinti ES šalių nuotaikas. Jis teigė, kad šalies pareigūnai rengiasi ir kelti klausimą, ar direktyva apskritai numato prievolę sukioti laiką.
„Mes nesakome aiškiai, kad norime panaikinti (vasaros laiką – BNS), bet norime tiesiog pasitikslinti, ar vasaros laikas, jo įvedimas yra prievolė, ar visgi prievolė yra tik konkretus laikas, kada įvedamas vasaros laikas“, – BNS Vyriausybės pasitarimo išvakarėse sakė D. Matulionis.
Jo teigimu, po Vyriausybės sprendimo Lietuvos diplomatų tikriausiai bus paprašyta susitikti su kitų ES šalių institucijų atstovais, aptarti laiko sukiojimo klausimą su Europos Komisija.
Kasmetinio vasaros laiko įvedimo kritikai sako, kad tai gali lemti žmonių miego, psichikos, kitus sveikatos sutrikimus.
Visgi mokslininkai iki šiol nesugebėjo pagrįsti laiko sukiojimo žalos sveikatai, sako ataskaitą apie tai rengusio Higienos instituto atstovė Raimonda Janonienė.
Šis institutas 2016 metais apžvelgė vykdytus mokslinius tyrimus, kur nagrinėta galima vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo žala sveikatai. Jis nustatė, kad pagal dabartinius tyrimus galima pagrįsti nebent trumpalaikius žmones ištinkančius miego sutrikimus.
„Nėra patikimų mokslinių įrodymų, kurie leistų pagrįsti, kad tas vasaros laiko poveikis yra kenksmingas, o jeigu jis ir yra, tai – labai trumpalaikis“, – BNS sakė R. Janonienė.
Lietuvoje vasaros laikas pradėtas naudoti 1981 metais. Šiuo metu šalyje, kaip ir visose Europos Sąjungos valstybėse, laikas keičiamas dukart per metus paskutinį kovo sekmadienį pasukant laikrodžio rodyklę valanda į priekį, o paskutinį spalio sekmadienį – valandą atgal.
D. Matulionis BNS teigė, jog skatinti diskusijas dėl vasaros laiko Vyriausybę įpareigoja ir visuomenės nuomonė. Bendrovės „Vilmorus“ šiemet pavasarį atlikta apklausa parodė, kad laiko sukiojimui nepritaria beveik 80 proc. šalies gyventojų. Ši apklausa atlikta balandžio pradžioje, iš karto po perėjimo į vasaros laiką.
Pirmąkart Europoje vasaros laikas pradėtas taikyti XX a. pradžioje, siekiant taupyti energetinius išteklius. Visgi 2016 metais pristatytas Prahos Karolio universiteto atliktas tyrimas parodė, kad išteklių suvartojimas žiemos ir vasaros metu nesiskiria.
Ankstesnės Lietuvos vyriausybės irgi svarstydavo galimybę derėtis su Europos Komisija dėl galimybės nebesukioti laiko, tačiau galiausiai to nesiimdavo.
