Ekonomiką skatino privačios investicijos ir eksportas
Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo departamento direktorius Gediminas Šimkus konferencijos metu pasakojo, kad Lietuvos ekonomikos plėtra buvo veržlesnė. Jei 2015-2016 m. ekonomika augo apie 2 proc. tai šiais metais buvo perpus didesnė. Ją stipriai tempė vidaus vartojimas, eksportas ir privačios investicijos.
„Stebėjome reikšmingai kritusį ES lėšų panaudojimą ir tikėjomės, kad jis atsigaus, bet ES lėšų panaudojimas toliau krito ir dar apie penktadaliu šiemet sumažėjo. Tai svarbus investicijų šaltinis ir sudaro šeštadalį investicijų, tai kas lėmė tą atsigavimą? Tai privatus sektorius – privačios investicijos tiek į gyvenamą ir negyvenamą statybą, tiek į transportą, gamybinius pajėgumu. O tai prisidėjo ir prie bendro augimo“, - kalbėjo G. Šimkus.
2017 m. pirmąjį pusmetį prekių ir paslaugų eksportas didėjo sparčiausiai nuo 2013 m. Gerokai greičiau augo lietuviškos kilmės prekių, neįskaitant mineralinių produktų, eksportas ir reeksportas. Tai lėmė didėjantis investicijų lygis pasaulyje, bet atsigavusios naftos kainos, kurios kėlė Lietuvos eksporto partnerių šalių ekonomiką.
Lietuvos bankas nekeičia ūkio raidos prognozių: numatoma, kad šiais metais šalies ekonomika augs 3,6, kitąmet – 2,8 proc. Kitais metais lėtesnis ekonomikos augimas siejamas su tarptautine aplinka, kuri dabar pagerėjus ir bus palanki ateityje, bet eksportas šiais metais kilęs beveik 10 proc. greičiausiai kitais metais tokių rezultatų nebeparodys.
Darbo rinkos iššūkiai
Kaip sako G. Šimkus Lietuvos ekonomikos paveikslą ne tik tarptautinė aplinka piešia, svarbu kas vyksta vidaus rinkoje. Vienas jų – darbuotojų trūkumas.
„Tai makro mastu didina darbuotojų derybinę galią ir tai matome iš darbo užmokesčio augimo. Pavyzdžiui, pirmą ketvirtį augo net 9 proc., išblėsus minimalios algos poveikiui III ketvirtyje – 7 proc. augo, bet tai vis tiek labai didelis augimas“, - tikino G. Šimkus.
Iš Lietuvos banko pastebėjimų matyti, kad 2016 II pusmetį sparčiausiai augo mažiausias pajamas gaunančių asmenų darbo užmokestis, šių metų pradžioje daugmaž vienodas buvo visas pajamas gaunantiems, o III ketvirtį išblėsus MMA poveikiui, greičiau atlyginimai augo didesnes pajamas gaunantiesiems asmenims. Situacija nevienalytė.
Tačiau atlyginimai auga labiau nei šalies BVP, o įmonės toliau jaučia darbuotojų trūkumą, ir šie veiksniai riboja ūkio plėtrą. Pastaraisiais metais darbingo amžiaus (15–64 m.) gyventojų Lietuvoje kasmet mažėja 1,1–1,8 proc. ir ši tendencija tęsis. Lietuvos banko apklausos duomenimis, dalis įmonių, ypač mažesnės, jau sako nebeturinčios galimybių toliau didinti atlyginimus, daugėja įmonių (ypač – pramonės ir statybų), kurios ieško darbuotojų užsienyje.
Dėl to teigiama, kad Lietuvos darbo rinkoje matyti struktūrinės problemos. Pavyzdžiui, daugiau nei 30 tūkst. darbo neturinčių asmenų, arba daugiau nei ketvirtadalis visų bedarbių, yra nekvalifikuoto darbo atstovai.
„Nekvalifikuotų asmenų nedarbas buvo gerokai didesnis nei kvalifikuotų asmenų nedarbas. Deja, rinkoje esančių bedarbių žinios neatitinka įmonių lūkesčių ir tai trukdo šiems asmenims susirasti darbą“, - sakė G. Šimkus.
Lietuvos bankas toliau gerina nedarbo lygio prognozes: šiais metais nedarbo lygis turėtų mažėti iki 7,1, o kitais – iki 6,8 proc.
Kainos augs lėčiau
G. Šimkus pasakojo, kad šiuo metu kainų lygis padidėjęs, bet jis nėra išskirtinis ilguoju laikotarpiu. Panašus kainų lygio kilimas ir prieškriziniu laikotarpiu fiksuotas. „Tuo metu kaip ir dabar infliaciją sąlygoja naftos ir maisto žaliavų kainų raida, kurios kaip ir tada augo. Skirtingai nei dabar, anuomet darbo užmokestis taip sparčiai neaugo“, - sako G. Šimkus.
Pasak jo, bendroji metinė infliacija panaši visose Baltijos šalyse, panašus ne tik kainų lygsi bet ir struktūra. Infliacija buvo lemiama maisto produktų kainų augimu, energijos ir paslaugų kainų augimu. Energijos kainų priklausoma nuo naftos kainų, maisto produktų kainos kito dėl akcizų alkoholiams. Paslaugų kainos Lietuvoje augo sparčiau nei Latvijoje ir Estijoje, o to priežastis – augantis darbo užmokestis.
„Po paanalizavimo, kaip atrodėme Baltijos valstybių kontekste dar plačiau bandėme pažiūrėti, kaip kito kainos entrinėje ir Rytų Europos dalyje. Buvo atmesti mokesčių pakeitimų veiksniai lemiantys infliaciją. Tai tiek Vengrijoje, tiek Lietuvoje, tiek Čekijoje, tiek Estijoje kainų augimas panašus ir tai neišskirtinai Lietuvoje vykstantis fenomenas“, - kalbėjo G. Šimkus.
Šiais metais prie infliacijos augimo daug prisidėjo pasaulinės naftos ir maisto žaliavų kainos. Prie bendro kainų augimo prisidėjo ir smarkiai padidinti akcizo tarifai alkoholiui ir tabakui. 2017 metai išsiskiria ir tuo, kad, daug kylant darbo užmokesčiui, gana pastebimai padidėjo ir paslaugų kainos. Kitais metais pasaulinė aplinka vis dėlto turėtų būti palankesnė – mažiau kils tiek naftos, tiek žaliavų kainos, todėl infliacija turėtų būti mažesnė.
Šių metų infliacijos prognozė padidinama iki 3,7, kitų metų – iki 2,6 proc.
