REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
3
Debra Parsons su mama (nuotr. asm. archyvo/123rf.com)

Mirusios mamos gedinti Debra Parsons (41 m.) per Kalėdas valgys kiek kitokį maistą. Moteris planuoja šventinius patiekalus apibarstyti mirusios motinos pelenais.

3

Mirusios mamos gedinti Debra Parsons (41 m.) per Kalėdas valgys kiek kitokį maistą. Moteris planuoja šventinius patiekalus apibarstyti mirusios motinos pelenais.

REKLAMA

Desertui Debra ruošiasi gaminti Kalėdų pudingą, o ant jo viršaus, kaip jau numatėte, ji užpils šiek tiek mirusios motinos palaikų.

Moteris savo mamos Doreen palaikus norėjos suvalgyti vos tik ji gegužės mėnesį iškeliavo anapylin. Į burną įsibėrusi po nedidelį šaukštelį šių pelenų, kaip teigė pati, ji suartėja su savo mama.

Tačiau artėjant Kalėdų šventei, šis jos troškimas tik stiprėja.

„Tai vienintelis dalykas, kuris padės man šias Kalėdas paminėti be savo mamos. Žmonės gali pagalvoti, jos išsikrausčiau iš proto, kad taip elgtis nėra garbinga, tačiau aš negaliu savęs suvaldyti. Mano nuomone, šis poelgis nėra blogas, kadangi taip aš suteiksiu jai progą dalyvauti mūsų šventinėje vakarienėje“, - apie savo planą pasakojo Debra. „Manau, kad būdama manyje, ji ilgiau gyvens, galės kvėpuoti naudodamasi mano kūnu. Mano kvėpavimas prilygsta josios. Tai pirmosios Kalėdos, kuomet jos nebus šalia, todėl noriu, kad mama taip pat dalyvautų, o vienintelis būdas tai padaryti – jos pelenus išbarstyti ant maisto.“

Stiprus motinos ir dukters ryšys

Moters mama Doreen Brown mirė kiek netikėtai. Gegužės mėnesį jos krūtinėje atsirado infekcija. Ši tragedija pakirto 1996-aisiais sūnaus per Kalėdas netekusią Debrą.

REKLAMA
REKLAMA

„Mane ir mamą siejo itin stiprus ryšys. Jo nutraukti negalėjo niekas, netgi mirtis. Tai ji man padėjo tiek džiaugsme, tiek varge. Jos netekus, mane ištiko šokas“, - sakė ji.

REKLAMA

Per laidotuves ir kremavimo metu, Debra ėmė galvoti, ką ji darys su mamos pelenais. Ji atsisakė jos palaikus išbarstyti gražioje gamtos vietoje.

„Apie tai niekada negalvojau, nes maniau, jog tam dar tikrai turėsiu laiko. Žinojau, kad mama serga, tačiau nesitikėjau, jog ji mirs. Užgesus jos gyvybės liepsnelei, mano viduje atsirado didžiulė tuštuma, ėmiau gailėtis visų tų jai nepasakytų žodžių, liūdėjau, jog nebeturėsime galimybės įgyvendinti ateities planų“, - tęsė Debra. „Nusprendžiau, kad su jos pelenais pasielgsiu taip, kad ją dar ilgai atsiminsime. Jų išbarstymas, pavyzdžiui, ant kalno, man prilygo išmetimui į konteinerį.“

REKLAMA
REKLAMA

Sūru ir primena kreidą

Po dviejų mėnesi viena iš moters seserų, kuri nė nenutuokia apie tokį neortodoksišką Debros atliekamą ritualą, pristatė jai dalį mamos pelenų.

„Iš pradžių laikiau juos plastikiniame sumuštiniams skirtame maišelyje. Norėjau, kad mama visuomet būtų šalia manęs. Dažnai jos pelenus pasidėdavau ant šalia lovos esančio naktinio stalelio, nešiodavausi po namus. Vėliau įsigijau nedidelę dėžutę, į kurią supyliau palaikus ir padėjau ją gerai matomoje vietoje“, - prisiminė moteris.

Tačiau vieną dieną, kai Debra mamos ilgėjosi stipriau, nei kada nors anksčiau, jai į galvą atėjo viena mintis.

„Nežinau, kas pirmą kartą mane privertė taip pasielgti, tačiau tas jausmas apėmė staiga. Buvo sūru. Pradariau dėžutę, palaižiau pirštus ir įmerkiau juos į pelenus. Prieš suvokiant, ką darau, pirštai jau buvo mano burnoje. Tas kreidą primenantis, sūrus skonis suteikė šiokį tokį pasitenkinimą. Nesupratau, kodėl tai padariau, tačiau mane užplūdusi paguoda ir artumas buvo tai, ko reikėjo. Tą kartą pirmą sykį po mamos mirties nusiraminau“, - tęsė ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bėgant laikui, Debra išsiugdė keistą įprotį „ragauti savo mamą“, tačiau jo atsikratyti buvo itin sudėtinga.

Vis labiau artėjant Kalėdoms, moteris yra pasiryžusi įgyvendinti kitą savo plano dalį.

„Vis dažniau jos paragauju – kartais užtenka tiek, kiek prilimpa ant pirštų, kartais paragauju šiek tiek daugiau. Mirus sūnui, Kalėdos man visuomet būdavo labai sunkus laikotarpis. Tai metas, kuomet leidžiate laiką su jums brangiais ir mylimais žmonėmis. Deja, bet man šios šventės nėra džiaugsmingos“, - teigė Debra. „Nenoriu mamos pelenų valgyti pirštais. Noriu, kad mama būtų šventės dalimi, todėl ją įmaišysiu į šventinius patiekalus. Ant stalo jai padėsime lėkštę, pastatysime jos nuotrauką, kad dar stipriau ją jaustume.“

REKLAMA

Moters sužadėtinis, kuris nenorėjo būti įvardintas, sunkiausiu Debrai metu palaikė ją ir kitąmet planuoja moterį vesti.

„Esu be galo laiminga, kad mano mylimieji supranta, ką aš darau. Taip pat žinau, kad mama, supratusi, ką man reikia atlikti, kad susitaikyčiau su jos netektimi, bus laiminga“, - užbaigė Debra.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų