REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Į komandiruotes išvykstantys lietuviai neretai susiduria su problema, kad nesukaupia pakankamo stažo pensijai, negauna priklausomų socialinių garantijų. Tuo tarpu darbdaviams tai – naudinga, mat nereikia mokėti didelių mokesčių.

Į komandiruotes išvykstantys lietuviai neretai susiduria su problema, kad nesukaupia pakankamo stažo pensijai, negauna priklausomų socialinių garantijų. Tuo tarpu darbdaviams tai – naudinga, mat nereikia mokėti didelių mokesčių.

REKLAMA

VMI naujienų portalą tv3.lt yra informavę, kad komandiruočių į užsienį dienpinigiai neapmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu dviem atvejais. Pirmiausia, kai darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra lygus arba didesnis už minimaliąją mėnesinę algą (MMA), padaugintą iš koeficiento 1,3 (t. y. 494 Eur arba didesnis), komandiruočių į užsienį kompensacijomis, neapmokestinamomis gyventojų pajamų mokesčiu, laikomi Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigiai.

Antras atvejis, kai darbuotojui nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis už MMA, padaugintą iš koeficiento 1,3, komandiruočių į užsienį kompensacijomis, neapmokestinamomis gyventojų pajamų mokesčiu, laikomi Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklėse komandiruotėms į užsienį nustatyto dydžio dienpinigiai, kurių bendra suma per mėnesį yra lygi arba mažesnė nei 50 procentų darbuotojui nustatyto darbo užmokesčio.

REKLAMA
REKLAMA

Darbdavys: tai aukso kasykla

Naujienų portalui tv3.lt apie tokius darbo principus papasakojo, pats tuo vertęsis darbdavys Andrius (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Jis pasakoja, kad pagal dabartinius LR įstatymus žmogus gali būti komandiruojamas iki pusės metų, po to – kad ir kelių dienų pertrauka ir vėl skiriama komandiruotė.

REKLAMA

„Už komandiruotes į kiekvieną šalį yra numatyti neapmokestinami dydžiai, kai įmonė iš vis nemoka jokių mokesčių. Pavyzdžiui, į Daniją dar būdavo litais 195 litai dienai nepamokestinamų pinigų, kuriuos žmogui galima išmokėti komandiruotei. Žmogus apiforminimas lietuviškoje įmonėje, lietuviška įmonėje iškomandiruoja jį į užsienį, parodo truputį daugiau nei minimumą Lietuvoje, o už komandiruotes nemoka.

Pats šiame reikale 6–7 metus buvau, tai atvirai pasakius, aukso kasyklos“, – sako Andrius.

Jis teigia, kad atsakingos struktūros yra užmerkusios akis. „Jokių nei patikrinimų buvo, nieko. Mūsų įmonės apyvarta vidutiniškai būdavo apie 1 mln. eurų ir per šitą laiko tarpą nesu turėjęs nei vieno patikrinimo“, – kalbėjo vyras.

REKLAMA
REKLAMA

Jis įsitikinęs, kad toks įstatymas palankus Lietuvos institucijoms, dėl to ir nėra keičiama darbuotojų naudai.

„Niekas netvarko, nes tai naudingai Lietuvai. Daug įmonių Lietuva paprastų, realiai visos lietuviškos užsidarytų, nes, kaip pavyzdys, lietuviška įmonė čia atvažiavusi su komandiruotais žmonėmis gali dirbti už 20–25 Eur į valandą, o daniškoje įmonėje skaičiuojama apie 40 Eur į valandą už žmogų. Lietuviai atvažiavę čia dirba perpus pigiau.

Lietuvoje kam įdomu, į Lietuvą važiuoja pinigai, žmonės įdarbinti, niekam neįdomu“, – įsitikinęs pašnekovas. Be visa to, jis atskleidžia, kad netgi yra klastojami algalapiai. Jeigu lietuvis ir dirba viršvalandžius – algalapiuose šie neįrašyti.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Žmonės anglų kalbos nemoka, statybininkų išsilavinimas dar žemas, jiems dirbti daniškoje įmonėje realiai neįmanoma, kad būstą išsinuomotų ir susitvarkytų dokumentus jie priversti per lietuviškas įmones dirbti. Vidutiniškas atlyginimas šiandien lietuviškose įmonėse apie 10 Eur į valandą statybose. Niekas neformina viršvalandžių, algalapiai yra klastojami. Jei kas ir pateiktų valandinių lapus, nepamatytum, kad kas ne taip. Nes jie daugiau dirbti negali, bet realiai čia žmonės atvažiavę išdirba 60 valandų per savaitę negaudami jokių viršvalandžių.

Yra čia profsąjungos, kurios atvažiuoja ir tikrina lietuviškas įmones, daug sutarčių pasirašyta, bet klastojami algalapiai, valandinių lapai. Parodoma taip, kad išeitų pagal jų minimumą“, – atskleidžia darbdavys.

REKLAMA

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Patys darbuotojai linkę sutikti su tokiomis sąlygomis, nes didesnių pinigų reikia jau dabar, tad apie ateitį nesusimąstoma.

„Aš pats turėjau savo įmonę. Kitoje barikadų pusėje buvau, kaip darbdavys. Taip, žmonės visada pagal tokią tvarką norėjo išvažiuoti. Vienas dalykas – nelabai rūpi, kitas dalykas – nelabai jie informuojami ką turėtų gauti ir ko ne“, – sako Andrius. Jis nurodo, kad į Daniją lietuviai tokiu būdu plūsta dirbti statybvietėse, valymo įmonėse.

Mano, kad problemos mastas nėra didelis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministrė Eglė Radišauskienė naujienų portalui tv3.lt patikina, kad problemos, dėl komandiruojamų darbuotojų yra nuolatos sprendžiamos, o pats mastas problemos nėra didelis.

REKLAMA

„Nėra tiek daug ženkliai tų darbuotojų lyginant su kitais darbuotojais. Ir komandiravimas ne tik, ką akcentuojame transporto sektorių, bet ir statybose ir kituose sektoriuose būna. Tikriausiai sutinkame su tuo, kad daugelis darbuotojų ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių, patiria tam tikras neigiamas sąlygas, kai jie išvykta į kitą valstybę dirbti. Šį niuansą visi žinome. O ką darome? Tai perkėlėme tam tikras nuostatas į užimtumo įstatymą, Darbo kodeksą, sugriežtino sankcijas ir bandome žiūrėti, kad tų pažeidimų nebūtų“, – komentavo E. Radišauskienė.

Paklausta, ar šioje srityje nėra pakeitimų, nes bijoma kad įmonės išsikeltų į užsienį ir mokėtų mokesčius ten, E. Radišauskienė teigia, kad panašios kalbos sklinda ir, kai ruošiamasi kelti minimalią mėnesio algą (MMA).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kiekvieną pakeitimą darant vertiname visas rizikas ir keliant minimalią mėnesinę algą, žinome tas rizikas, kad visos įmonės užsidarys, bet kol kas pasižiūrėjus Lietuvos banko analizes, kaip reaguojama, kai didinamas darbo užmokestis, ar yra griežtinamos sąlygos, jos neparodo, kad visos įmonės šimtu procentų užsidaro ar išnyksta. Poveikis visada vertinamas, bet vieno darbdavio nuomonė, ji negali būti lemiama.

Aš darbuotojus suprantu, kad visi mes šiai dienai norime tų pinigų ir norime gyventi. Tai nėra jų kaltė, tai yra sistema, kuri leidžia pasinaudoti galimybe, bet kai tie darbuotojai suserga ar išeina į pensiją, tada jie pajaučia tą poveikį, kad tai blogai, nes sumokėtos mažesnės įmokos. Nemanau, kad darbuotojai to nesupranta. Bet negalima traktuoti, kad darbuotojai nori čia ir dabar, mes vis to norime. Kažkada siūlėme, kad nustatytų darbo užmokestį didesnį ir tiesiog mokėtų kompensacijas, nes leidžiama taip pagal Darbo kodeksą. Bet sistema nekeičiama dėl to, kad mes būtume nekonkurencingi lyginant su kitomis valstybės narėmis“, – aiškino E. Radišauskienė.

REKLAMA

Pasak jos, šiuo metu nustatyta, kad už vienodą darbą turi būti mokamas vienodas darbo užmokestis: numatyta, kai išvažiuoji, taikyti tos valstybės narės ar kitos valstybės minimalūs reikalavimai darbo vietai.

Be to, norima išlaikyti balansą: ir kad darbuotojai uždirbtų taip kaip vietiniai, ir kad Lietuvos įmonės vienodai konkuruotų, nebūtų dempinguojamos.

Mažiausiai 63 tūkst. darbuotojų yra komandiruojami

Nors „Sodra“ išduoda pažymas apie tai, kad už laikinam darbui į Europos Sąjungos ar Europos Ekonominės Erdvės šalis siunčiamus darbuotojus socialinio draudimo įmokos mokamos Lietuvoje, ir informaciją apie tai persiunčia valstybių, į kurias darbuotojai komandiruojami dirbti, socialinį draudimą administruojančioms institucijoms, tačiau darbuotojus komandiruoti dirbti į užsienį galima ir be pažymos. Todėl konkretus tokių darbuotojų skaičius nėra žinomas.

REKLAMA

 

„Šiemet, Vakarų Europos šalims pradėjus reikalauti atitinkamų pažymų, „Sodra“ sulaukė dešimtis kartų daugiau prašymų išduoti pažymas komandiruojamiems darbuotojams. Tai nereiškia, kad tarptautinių pervežimų įmonių darbuotojai ankstesniais metais į Europos šalis buvo komandiruojami neteisėtai“, – atsako „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis.

Šiemet iki lapkričio 1 d. „Sodra“ sulaukė 69,1 tūkst. prašymų išduoti pažymas darbuotojams, siunčiamiems dirbti į Europos šalis. Iki lapkričio 1 d. iš viso išduota 63,3 tūkst. pažymų. Iš jų – 31,8 tūkst. tarptautinio pervežimo įmonių darbuotojams.

Tiek 2016, tiek 2015 metais populiariausios šalys, į kurias komandiruojamiems darbuotojams išduota daugiausiai pažymų, buvo Vokietija (daugiau nei 6 000 per metus), Prancūzija (apie 2 000 per metus), Olandija (beveik 2 000 per metus), Suomija (apie 2 000 per metus).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Į Švediją laikinai dirbti siunčiamiems darbuotojams išduotų pažymų skaičius išaugo nuo 2 300 užpernai iki 3 200 pernai. Į Norvegiją 2016 metais patekti prašymai išduoti pažymas daugiau nei 6 300 darbuotojų, kai 2015–aisiais – 4 200.

„Pernai ir užpernai, kol pažymų neprašė vežėjai, labiausiai dominuojantis sektorius buvo statyba. Šio sektoriaus darbuotojams išduota pusė visų pažymų. Likę dirba kitose pramonės ir paslaugų sferose. Atkreipiame dėmesį, kad 2015 ir 2016 metais tarptautinio pervežimo įmonių darbuotojams buvo išduota apie 1 000 pažymų, kai 2017 išduota pusė (31,8 tūkst.) visų pažymų“, – atsako S. Jarmalis.

VMI: problematika žinoma. Dar 2013 m. pasiūlyta išeitis

VMI Kontrolės departamento direktorė Eglė Ramanauskienė naujienų portalui tv3.lt komentuoja, kad kontrolės veiksmų metu susiduriama su nepagrįstų komandiruočių išlaidų priskyrimo leidžiamiems atskaitymams problematika.

REKLAMA

VMI mokestiniams tyrimams ir patikrinimams atrenka tuos mokesčių mokėtojus, kurių rizikingumas įvertinamas kaip didžiausias. Kontrolės veiksmų metu mokesčių administratorius nustatęs, kad įmonės darbuotojams išmokėti dienpinigiai lyginant su darbo užmokesčiu sudaro didžiąją dalį darbuotojo gaunamų iš darbdavio pajamų, vertina, ar išmokėdami dienpinigius darbdaviai nesiekia išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo į biudžetą. Pasak E. Ramanauskienės sektorius, kuriame darbo užmokestis dažniausiai keičiamas dienpinigiais – transporto ir saugojimo.

VMI 2015 m. atliko transporto (pervežimų) ekonominę veiklą vykdančių mokesčių mokėtojų analizę. Remiantis analizės duomenimis (analizuota 3148 transporto (pervežimų) veiklą vykdžiusių mokesčių mokėtojų duomenys), įmonėse 2013 m. dirbo 44 950 darbuotojų, 2014 m. — 47 222 darbuotojai, kurių vidutinis darbo užmokestis 2013 m. buvo 403 eurai, 2014 m. — 420 eurų.

REKLAMA

„Minėtu laikotarpiu žiniasklaidoje (interneto portaluose bei spaudoje) minimas tolimųjų reisų vairuotojų atlyginimas — 2000–2500 eurų. Atotrūkis tarp faktiškai deklaruojamo ir realiai mokamo atlyginimo šios veiklos darbuotojams sudarė daugiau kaip 1 500 eurų, o galiojantys teisės aktai nenustatė apribojimų dienpinigių mokėjimui, jeigu pagrindinis darbo užmokestis viršijo 1,3 minimalios mėnesinės algos. Todėl tik 20,5 proc. (2013 m.) ir 24,6 proc. (2014 m.) įmonių, turinčių samdomų darbuotojų, vidutinis darbo užmokestis buvo didesnis už 391 eurą. T. y. įprasta situacija, kad vairuotojų darbo užmokesčio dydis įmonėse, palyginti su kitų įmonės pareigybių darbuotojų gaunamu darbo užmokesčiu, yra mažiausias, o mokamų dienpinigių dydis 2–3 kartus viršija mokamą darbo užmokestį“, – komentuoja VMI atstovė.

REKLAMA
REKLAMA

19 870 mokesčių mokėtojai vien tik 2016 metais deklaravo 625,87 mln. Eur išmokėtų dienpinigių į komandiruotę išsiųstiems darbuotojams bei 44,47 mln. Eur padidėjusių išlaidų kompensacijas, susijusias su darbuotojų kelionėmis bei kompensacijas darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio.

„Siekiant mažinti paskatas didžiąją dalį atlyginimo mokėti dienpinigių pavidalu, turėtų būti padidintas koeficientas, kuriam esant dienpinigiai yra neapmokestinami, t. y. komandiruojamų darbuotojų gaunamą darbo užmokestį, kuriam esant dienpinigiai neapmokestinami, priartinti prie vidutinio statistinio darbo užmokesčio Lietuvoje. Tokį pasiūlymą dar 2013 metais VMI teikė Lietuvos Respublikos finansų ministerijai“, – informuoja ji.

Dabar ES taisyklės numato, kad į kitas šalis siunčiamiems darbuotojams turi būti mokama minimali priimančios šalies alga, o komandiruotės laikas – neribojamas.

ES Ministrų Taryba yra sutarusi dėl komandiruojamų darbuotojų direktyvos reformos. Nuspręsta, jog užsienio šalyse laikinai dirbantiems darbuotojams turi būti mokamas priimančios šalies vidutinis atlyginimas, o komandiruotės laikas būtų apribotas iki 12 mėnesių su galimybe jį pratęsti dar šešiems mėnesiams. Dėl galutinio susitarimo teksto turi susitarti Europos Parlamentas ir šalių narių ministrai.

 

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų