Bet įprastai, suveikia vienas psichologinis faktorius – Kalėdos juk tik kartą metuose. To visiškai pakanka, kad gerokai plačiau nei reikėtų atvertų žmonių piniginės. Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Lietuvos ekonomistus ir paprašė pakomentuoti žmonių įpročius per šventinį laikotarpį. Taip pat pasiteiravome, kas galėtų padėti jiems sutaupyti? Sužinokime, ką patarė savo srities specialistai.
Problema – išlaidos maistui ir alkoholiui
Vyriausisis „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas sutiko, kad gruodis tikrai patuština žmonių kišenes ir tuo nereikėtų stebėtis, bet išlaidas siūlė planuoti racionaliai.
„Manau, kad kiekvienam žmogui reikėtų stengtis naudotis baziniu patarimu – išlaidos neturėtų viršyti pajamų. Gali sau leisti tą mėnesį nesusitaupyti, bet išlaidos neturėtų viršyti pajamų. Gal tokiu atveju kai ką verta pirkti dar lapkritį. Taip pavyktų šiek tiek padalyti išlaidas per du mėnesius. Tikrai nereikėtų naudoti santaupų ar skolintis“, - akcentavo Ž. Mauricas.
Ekonomistas atkreipė dėmesį į tam tikras Lietuvoje gajas tradicijas, kurios ir nulemia staigų pinigų kreivės kritimą žemyn.
„Per šventes dideliu iššūkiu tampa giminių lankymas. Viena vertus giminės, kuriuos lankai mano, kad esi išalkęs už visus metus. Kita vertus, žinodamas, kad būsi privaišintas, priperki visokių nereikalingų dalykų. Taip, stalas būna nukrautas valgiais ir gėrimais, bet vėliau nemažą dalį maisto tenka išmesti.
Toks natūralus pinigų švaistymas, kuris niekam nėra naudingas. Tad tas giminių lankymas yra „skausmingas“ finansine prasme. Kažkur buvo paskaičiuota, kad Lietuvoje gruodį maistui išleidžiama dvigubai daugiau nei kitų mėnesių vidurkis. Žinoma, įskaičiuojant ir alkoholį“, - pagrindinę išlaidų kryptį nurodė Ž. Mauricas.
Pirkiniai internetu įgauna pagreitį
Anot Ž. Maurico, su metais lietuvių pirkimo įpročiai sparčiai keičiasi ir tam stimulą suteikė įsivyraujanti prekyba internete:
„Vis daugiau užsisakoma internetu. Maža to, vis daugiau perkama paslaugų, o ne pačių prekių. Dovanojami potyriai – savaitgalis SPA, skrydis parašiutu. Tai įrodo tam tikrą ekonomikos brandumą. Žmonės nebedovanoja daug buitinių dalykų.“
Ž. Mauricas išsakė savo nuomonę ir dėl paskutinę minutę prekybos centrus užgulančių pirkėjų.
„Be jokios abejonės, šventinis laikotarpis prekybos centrams yra pats darbymetis. Bet pasikartosiu, didžiausios eilės, „kamščiai“ prekybos centruose paskutinėmis dienomis susidaro ne dėl to, kad kažkas nespėjo nupirkti dovanos, o todėl, kad masiškai perkami maisto produktai“, - pabrėžė naujienų portalo tv3.lt pašnekovas.
Apie internetinės prekybos svarbą šventiniu laikotarpiu savo nuomonę išsakė ir SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas.
Anot jo, prekybos internetu įtaką įgauna didelį pagreitį, jos „svoris“ auga: „Finansinės operacijos skaičiuojamos milijonais eurų. Kai kainų augimas yra didelis, žmonės ieško pigesnių alternatyvų. Internetinėje prekyboje įprastai visada sudarytos palankesnės sąlygos.“ T. Povilauskas neabejoja, kad geriausias būdas sutaupyti per šventinį laikotarpį – pirkinių planavimas iš anksto.
„Net tie patys prekybos centrai daro didelius išpardavimus lapkričio pabaigoje, kad pavyktų paskirstyti žmonių ir pinigų srautus. Savaime suprantama, verslas puikiai suvokia, kad žmonės pirks ir artėjant Kalėdoms, todėl taip laimima dvigubai.
Svarbus patarimas būtų kuo anksčiau apie viską pagalvoti. Tada ir pigiau daug ką pavyks gauti. Kai anksčiau pradėsi ieškoti dovanų, tai galėsi ir kainas palyginti, ir kažką originalesnio surasti. O jei ateisite paskutinę minutę, tai griebsite viską iš eilės“, - patarė T. Povilauskas.
Anot jo, pastaraisiais metais jau galima matyti, kad žmonės mokosi iš klaidų: „Lietuviai pradeda labiau skaičiuoti ir planuoti. Jau praeitais metais tie pikai mažesni buvo. Tų stumdymųsi nebėra tiek daug, kiek matydavome anksčiau. O dar kiek neišnaudoto potencialo žvelgiant į pirkinius internetu. Lietuva pagal tokius pirkimus atsilieka nuo ES šalių vidurkio. Per pastaruosius 12 mėn. – 38 proc. lietuvių yra pirkę kažką internetu.
Kai tuo tarpu Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje šis procentas viršija 70 ribą. Iki šiol egzistuoja tam tikros baimės. Bet, reikia manyti, kad sėkmingi pavyzdžiai skatins apsipirkimą internetu ir mes pasivysime kitas šalis.“
