REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
109
Henrikas Daktaras (nuotr. tv3.lt)

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bausmę iki gyvos galvos atliekantis Henrikas Daktaras neabejoja, kad niekas jam neleis numirti laisvėje. Tik mylimi artimieji, anot jo, padeda jam išlikti stipriu ir išsaugoti viltį, kad, galbūt, kada nors...

109

Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bausmę iki gyvos galvos atliekantis Henrikas Daktaras neabejoja, kad niekas jam neleis numirti laisvėje. Tik mylimi artimieji, anot jo, padeda jam išlikti stipriu ir išsaugoti viltį, kad, galbūt, kada nors...

REKLAMA

Per pokalbį su naujienų portalo tv3.lt žurnalistu H. Daktaras pakartojo ne kartą išsakytą mintį, kad „tam tikri“ asmenys daro viską, jog jis taip ir liktų Lukiškėse iki mirties.

„Jau buvo sužibusi viltis, kad mane perkels į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Svajojau, kad būsiu arčiau namų. Turėsiu daugiau laisvės matytis su mylima žmona, vaikais, mama. Net įprastai itin griežta prokurorė pirmoje instancijoje tam neprieštaravo.

Bet tada „tam tikri“ asmenys viską sutvarkė ir prokurorui pateikus apeliacinį skundą teismas priėmė man nepalankų sprendimą. Jų tikslas, kad taip ir numirčiau čia arba prisipažinčiau dėl nusikaltimų, kurių nepadariau. Bet „tie asmenys“ nesupranta, kad per savo gyvenimą esu tiek kartų buvęs arti mirties, tad jų daromas spaudimas nieko neduos“, - pasakojo Lietuvos nusikalstamo pasaulio autoritetu iki šiol tituluojamas H. Daktaras.

REKLAMA
REKLAMA

Nuteistasis iki gyvos galvos, žurnalisto paprašius patikslinti, kiek kartų yra buvęs arti mirties, akimirką susimąstė. „Sunku tiksliai suskaičiuoti, bet 5-6 kartus tai tikrai. Mane ir nunuodyti mėgino, ir būdamas kalėjime jau ruošiausi sušaudymui. O ką kalbėti apie bandymus nušauti arba susprogdinti“, - tikino Henytė.

REKLAMA

Vis dėl to, arčiausiai mirties, pasak H. Daktaro, jis buvo prieš kiek daugiau nei 24 metus (1993-ųjų spalio 7-ąją). „Taip, šūviai ir sprogimai „Vilijos“ restorane. Ten buvo sekundžių reikalas. Beprotiškai pasisekė. Pamačiau akies krašteliu, kaip atėjo žudikų siųstas žmogus apsidairyti. Ir išėjo. Tada kažkaip automatiškai pakilau ir su keliais pažįstamais nuėjome į kitą patalpą. Dar pro praviras duris mačiau, kaip įėję žudikai pradėjo šaudyti. Būtume sugaišę keletą akimirkų ir manęs jau nebebūtų gyvo. Dievas tada mane apsaugojo. Saugo Jis mane ir iki šiol“, - prisiminimais dalijosi H. Daktaras.

REKLAMA
REKLAMA

Įvykių chronologija

Nors, anot tuometinės Lietuvos žiniasklaidos, policija į žudynių vietą atvyko per keturias minutes, bet prabėgo net 24 metai, o „Vilijos“ žudynių byla iki šiol lieka neišnarpliota.

Ir, greičiausia, taip ir liks vadinamųjų „tamsiųjų bylų“ lentynoje. Šįkart nerašysime apie tai, kaip buvo bergždžiai ieškoma nusikaltėlių, kurie tą kruviną 1993-ųjų spalio 7-sios dieną sušaudė net penkis „daktarų“ grupuotės narius.

Norime pasidalinti archyvuose esančia informacija, kuri buvo pateikta laikraštyje „Akistata“ iš karto po žudynių Vilijampolėje. O viskas prasidėjo tiesiog vidury baltos dienos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žiaurumo viršūnė

„Tokio žiauraus nusikaltimo Lietuvoje dar nėra buvę“, - iškart po šaudynių teigė tuometinis Kauno miesto kriminalinės policijos vyresnysis komisaras Olegas Mažuika.

Primename, kad 1993-ųjų spalio 7-ąją, dienos metu, Kalašnikovais apsiginklavę žudikai įsiveržė į „daktarų“ susibūrimo vieta tapusį „Vilijos“ restoraną. Bene pagrindiniais šio kruvino nusikaltimo liudininkais tapo restorano priestatą statę darbininkai.

Anot jų, 10.35 val. prie šoninių durų pėsčiomis, ramiai priėjo du ar trys vyrai. Darbininkai tuo metu atliko betonavimo darbus, todėl gerai neprisiminė, kiek jų buvo iš tiesų.

„Iš restorano tuo metu išėjo senukas, kuris išnešė šiukšles. Atvykėliai jį praleido. Tai buvo gan aukšti, tamsių plaukų, kaulėtų kaukazietiškų veido bruožų vyrai. Vilkėjo jie ilgus šviesius lietpalčius. Eidami į vidų, iš po skverno jie išsitraukė automatus. Pasigirdo šūvių papliūpos, žmonių riksmai.

REKLAMA

Padarė savo juodą darbą, žudikai ramiai išėjo į kiemą. Kad būtų patikimiau, į vidų dar švystelėjo granatą ar savos gamybos galingą sprogstamąjį užtaisą. Jie nebėgo. Šaltakraujiškai nužingsniavo, kaip kokiame filme. Kad kas nors nesivytų, lauke dar paleido kelias automatų serijas. Suvarpė du netoliese stovėjusius žigulius“, - policijos pareigūnams tuomet pasakojo įvykio liudininkai.

Po to šaudę asmenys sėdo į jų jau laukusį naujo modelio BMW ne lietuviškais numeriais (greičiausia, vokiškais) ir neskubėdami nuvažiavo. Sprendžiant iš visko, šiame užpuolime dalyvavo iš viso keturi nusikaltėliai.

Gaujos grietinėlė

Pasak tų pačių darbininkų, prieš įsiveržiant žudikams, iš patalpų išėjo žmogus, kuris tikriausiai pranešė užpuolikams, kad tuo metu buvo „Vilijos“ viduje.

REKLAMA

„Į minėtas restorano patalpas po ilgesnės pertraukos buvo suvažiavusios beveik visos Vilijampolės „įžymybės“: Henytė, Mongolo brolis, Luras, Siauras, Guzas. Jie skaito laikraščiuose straipsnį apie Kauno mafiją bei vieną jos lyderių – Mongolą. Skaitė ir juokėsi, bet neilgai“, - rašoma „Akistatoje“.

Į „Viliją“ įsiveržę žudikai šaudė be gailesčio. „Kalašnikovo“ kulkomis suvarpyti visi tuo metu viduje buvę žmonės. Taikyta daugiau į galvas. Vėliau policijos pareigūnai patvirtino, kad šaudyta dviem „Kalašnikovo“ automatais ir pistoletu „Makarov“. Keturi žmonės mirė vietoje, vienas – ligoninėje.

Keista, bet minėtos Vilijampolės „įžymybės“ išgyveno. Neabejota, kad žudikai norėjo nužudyti būtent juos, bet per klaidą užsuko į gretimą patalpą. Ten taip pat sėdėjo penkiese.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuometinis Kauno miesto organizuotų nusikaltimų tyrimo komisaras Ričardas Gurklis patvirtino, kad tarp nužudytųjų yra „nepaprastų“, policijai gerai žinomų asmenų, nors formaliai jie dirbo krovėjais ar kitais pagalbiniais darbuotojais.

Policijos pareigūnai iškart iškėlė versiją, kad šios šaudynės buvo „gaujų tarpusavio sąskaitų suvedimas“. Ši versija nei patvirtinta, nei paneigta iki šiol.

„Vidinis tyrimas“

Žudynės „Vilijoje“ sukėlė didžiulį atgarsį tarp Lietuvos kriminalinio pasaulio atstovų.

Spaudoje rašyta, kad H. Daktaras pasiuntė vaikinus rinkti informacijos. Jo pasiuntiniai privalėjo išsiaiškinti, kas kalbama apie šias žudynes.

REKLAMA

Netrukus paaiškėjo, kad įtarimas krinta ant 1994 metais paslaptingai dingusio mafijos autoriteto Rimanto Ganusausko (Mongolo) pusbrolio Ričardo Ganusausko, pravarde „Ganusia“, ir mašinvagių autoritetu tituluojamo Rimanto Zalagaičio (Zalagos).

Bet tikroji tiesa, vargu, ar kada paaiškės. Nebent tie, kurie iki šiol tylėjo, netikėtai prabils.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų