REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Už trijų šalies politinių partijų vairo stovi jauni pirmininkai, tačiau pirmininkas nelygus lyderiui. Trijų opozicinių partijų pirmininkams teko iššūkis ne tik išpildyti rinkėjų lūkesčius, bet ir išbristi iš savo pirmtakų šešėlio. Ar pavyks Gintautui Paluckui, Gabrieliui Landsbergiui ir Remigijui Žemaitaičiui kitąmet tapti savo partijų lyderiais?

Už trijų šalies politinių partijų vairo stovi jauni pirmininkai, tačiau pirmininkas nelygus lyderiui. Trijų opozicinių partijų pirmininkams teko iššūkis ne tik išpildyti rinkėjų lūkesčius, bet ir išbristi iš savo pirmtakų šešėlio. Ar pavyks Gintautui Paluckui, Gabrieliui Landsbergiui ir Remigijui Žemaitaičiui kitąmet tapti savo partijų lyderiais?

REKLAMA

Trims opozicinėms partijoms vadovauja trys jauni vyrai. Lietuvos socialdemokratų partijai pirmininkauja Gintautas Paluckas, Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams – Gabrielius Landsbergis, o partijai „Tvarka ir teisingumas“Remigijus Žemaitaitis.

Sėkminga karjera, prasta strategija

Iš visų jaunųjų partijų pirmininkų G. Paluckas ilgiausiai priklauso savo vadovaujamai partijai – prie Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) jis prisijungė dar 2004 m. Šis politikas – pavyzdys, kaip partijoje nuo pirmo laiptelio palaipsniui galima pasiekti paskutinį ir perimti vadovavimą.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto 2017 m. G. Paluckas į LSDP vadovus išrinktas ne griausminga pergale, atsirado nemažai pasisakiusių prieš naujo vėjo socialdemokratams panorusį įpūsti G. Palucką ir jo pareiškimus, jog partijai reikia apsivalymo bei pokyčių.

REKLAMA

Dar daugiau abejonių ir nuogąstavimų dėl G. Palucko LSDP nariai išsakė po to, kai šis pavedė partijos skyriams nulemti jų likimą valdančiojoje koalicijoje Seime. Po balsavimo LSDP pasitraukė į opoziciją, bet tai sukėlė dalies LSDP senbuvių pasipiktinimą ir jie, nepaklusę sprendimui, atskilo nuo partijos į atskirą frakciją Seime.

Paklausta, ar 2018 m. G. Paluckas užsitikrins bendrapartiečių palaikymą ir taps jų lyderiu, Mykolo Romerio universiteto dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė teigė, jog tai bus nelengva.

„Prieš tai buvusios minėtos peripetijos, skandalai, partijos vidiniai nesutarimai garantavo G. Paluckui viešosios erdvės dėmesį, tačiau matome – pasibaigus aršiam konfliktui dėmesys yra gerokai sumenkęs. Jis pats to dėmesio nebesugeba užsitikrinti ir palaikyti to intensyvumo“, - tv3.lt kalbėjo R. Urbonaitė.

REKLAMA
REKLAMA

Be to, pasak politologės, nematyti ir į opoziciją pasitraukusių socialdemokratų aktyvumo arba bent strategijos, numatomų veiksmų plano.

Verta saugotis senbuvių

Tačiau MRU docentas Virgis Valentinavičius mato ne strategijos, o pagrindinės partijos nešamos idėjos trūkumą. Nors siekis visapusiškai atnaujinti partiją aptartas labai viešai ir skambiai, vis dar neaišku, kokią kryptį pasirinks „naujieji“ socialdemokratai.

„Gintautas Paluckas turi potencialo tapti lyderiu, tačiau didžiausias pavojus partijai – nuslysti į kraštutinę kairę, nes vis dar neaiški atsinaujinusios LSDP kryptis ir fundamentali bazinė idėja. Ar tai bus strategija, ar idėja, neaišku, kokia pagrindinė mintis. Geriausia būtų rodyti nuosaikią socialdemokratinę pozicija“, - tv3.lt kalbėjo V. Valentinavičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ne ką mažiau svarbu, akcentuoja V. Valentinavičius, kad G. Paluckas vienintelis iš visų aptariamų partijų lyderių nėra Seimo narys. Kadangi „trūksta tribūnos ir progos pasisakyti“, G. Paluckas negali pasiekti visuomenės ir rinkėjų, aiškiai komunikuodamas savo partijos veiklos kryptį.

Kita problema – kaip seksis nuo LSDP atskilusiems partijos senbuviams, savo frakciją Seime pavadinusiems Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija ir atvirai kalbantiems apie galimybę kurti savo partiją. V. Valentinavičius pastebi, kad kol kas atsikėlėlių kalbos telieka kalbomis, bet R. Urbonaitė prognozuoja, kad kitąmet vykstant savivaldos rinkimams G. Paluckui prireiks nemenko partijos skyrių bei narių palaikymo.

REKLAMA

„Partija, ypač senoji gvardija, nelabai buvo linkę priimti G. Palucką ir matė jame chaosą, bijojo, kad jis įneš destrukcijos. Tuo labiau, kad jis rinkiminės kampanijos metu sakė, jog partijos viršūnėlėms reikia apsivalyti ir senajai nomenklatūrai reikėtų išeiti poilsio. Manau, kad tokiu būdu jis sukėlė nepasitenkinimą. Tai yra žmogus, kuris partijoje kilo, bet nesugebėjo užsitikrinti partijos elito paramos“, - sakė R. Urbonaitė.

Politologė mano, kad G. Paluckui partijos pirmininko rinkimus laimėti pavyko agitavus 2016 m. Seimo rinkimų rezultatai nusivylusius partijos skyrius, bet dabar koją labiausiai kiš paramos trūkumas tiek iš viršaus, tiek iš apačios.

REKLAMA

Pavardė ir padėjo, ir koją pakišo

Skirtingai nei G. Palucko, G. Landsbergio politinė karjera vystėsi ne mažais žingsneliais. Prie Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prisijungęs 2014 m., partijos vadovu G. Landsbergis išrinktas po metų.

Kritiškai į jo, kaip partijos pirmininko, kandidatūrą žiūrėjo ir dalis partijos senbuvių, ir dalis visuomenės. Vieniems kliuvo G. Landsbergio pavardė, kitiems – jaunas amžius, patirties trūkumas, atsirado kritikuojančių ir jauno politiko aroganciją.

„Pati pradžia G. Landsbergiui nebuvo labai lengva, bet jis turėjo tam tikrų partijos elito žmonių paramą, kas lengvino jo kelią. Iš kitos pusės, per Seimo rinkimų kampaniją 2016 m. jam pavyko gerokai sustiprinti savo pozicijas. Jis, kaip konservatorių partijos veidas, jau yra daugiau mažiau atpažįstamas, nepaisant to, kad pavardė jį visada sies su seneliu“, - sakė R. Urbonaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau ta pati pavardė, padėjusi G. Landsbergiui į lyderius išsiveržti septynmyliais žingsniais, jaunajam politikui gali ir sutrukdyti, prognozuoja V. Valentinavičius.

„G. Landsbergis šoko į lyderius staigiai ir didele dalimi tą sėkmę lėmė pavardė. Tačiau Landsbergio pavardė, nors ir padeda iškilti į aukštumas, bet ir įpareigoja. Taip pat ši pravardė didelei daliai žmonių vis dar kelia alergiją“, - teigė V. Valentinavičius.

Nepaisant kritikos G. Landsbergis spėjo užsitikrinti dalies bendrapartiečių pagarbą, šiemet jis perrinktas vadovauti TS-LKD. R. Urbonaitė prognozuoja, kad 2018 m. G. Landsbergis sustiprins savo poziciją.

REKLAMA

„Aš manau, kad 2018 m. jis gali tik sustiprinti savo pozicijas, jeigu tinkamai išnaudos buvimo opozicijoje galimybes. Gal kartais politinės išminties ir pritrūksta, bet tą politinės išminties trūkumą gali kompensuoti ta partijos dalis, kuri tikrai turi ilgametę patirtį“, - teigė politologė.

Siūlo komunikaciją perkelti į realybę

Siekiant užsitikrinti idėjiniu konservatorių lyderiu, G. Landsbergiui teks pasitelkti ne tik profesionalią komunikaciją, bet ir išvengti rimtų klaidų, sako politologai.

„Labai svarbu įsiklausyti į visus partijos žmones, ypač tuos, kurie yra Seime. Jeigu nebus įsiklausoma, kartais bijau, kad nebūtų užsimiršta, jog nėra viskas tik „Facebook“, bet labai svarbu partijos vidinis klimatas, atmosfera ir vidinė komunikacijas partijoje. Jeigu to nepavyks užtikrinti, tai tada gali būti nemažai iššūkių G. Landsbergiui. Kartais matosi tie pasižnaibymai, bet, jei jis elgsis išmintingai, jam pavyks išvengti sankirtų partijos viduje“, - prognozavo MRU dėstytoja.

REKLAMA

Didelę dalį savo ir partijos komunikacijos G. Landsbergis perkėlė į socialinius tinklus. Kaip primena V. Valentinavičius, politologas Kęstutis Girnius G. Landsbergį yra pavadinęs TS-LKD „Facebook“ paskyros administratoriumi. Tačiau tai nėra itin naudinga, kai G. Landsbergis nesugeba susikoncentruoti į savo esamus rinkėjus bei siekti naujų balsų.

„Laikas išlįsti iš kompiuterio, pakelti nosį ir atkreipti dėmesį į rinkėjus, nes konservatoriai pirmą kartą gali pradėti galvoti, kaip laimėti daugumą. Tiesa, daugumą savo balsų jie susirenka iš nusivylusių valstiečiais, tačiau metas galvoti, kaip užsitikrinti nuolatinius rinkėjus iš centro“, - siūlo V. Valentinavičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kaip opozicijai priklausantis Seimo narys G. Landsbergis nevengia pasinaudoti tribūna iškoneveikti valdančiųjų sprendimus, tačiau partijai būtų naudingiau, jei politikas Seime aiškiau kalbėtų apie tai, kur eina patys konservatoriai.

„G. Landsbergis vis dar neiškomunikavo, kokia bus pagrindinė partijos idėja. Jis yra Seime, turi tribūną, bet ja naudojasi retai, o kai naudojasi, nėra aišku, kur juda TS-LKD, mes to nematome“, - sakė pašnekovas.

Trūksta identiteto

Nuo 2009 m. partijai „Tvarka ir teisingumas“ priklausantis Remigijus Žemaitaitis partijos pirmininku išrinktas 2016 m.. Tačiau skirtingai nei G. Paluckui ar G. Landsbergiui, R. Urbonaitė šiam politikui proveržio neprognozuoja.

REKLAMA

„Aš nematau, kad šitas žmogus galėtų pretenduoti į kažkokius labai rimtus postus. Jis gali tapti šios partijos tam tikru lyderiu, kol pati partija nusilps ir kol jos neištiks Darbo partijos likimas. Nors galimybių laikytis vandens paviršiuje ji dar šiek tiek turi, pats R. Žemaitaitis, labai abejoju, kad gali tapti kažkuo daugiau nei dabar“, - sakė R. Urbonaitė.

Politologė taip pat pastebi, kad partija „Tvarka ir teisingumas“, kaip ir R. Žemaitaitis, neturi identiteto. R. Žemaitaitis tik naudojasi Rolando Pakso sukurtu dariniu, kalba populistiškai ir bando sustiprinti savo padėtį regionuose.

Tam pritaria ir V. Valentinavičius. Anot jo, visa problema, kad partija kurta ant vieno asmens kulto, o šiam pasitraukus iš viešumos – lyderių nebeliko.

REKLAMA

„Pasitraukus Rolandui Paksui ir Valentinui Mazuroniui partijai lieka vienintelis kelias – prisiduoti valstiečiams. Nes tokių kaip R. Žemaitaitis partijoje dar yra bent penki ir net neaišku, kodėl jis tapo partijos vadovu. Matyt, per atsitiktinumą. Kol kas partija balansuoja ant patekimo į Seimą ribos, tačiau tai turbūt iš dalies palaiko skyrių aktyvumas“, - sakė V. Valentinavičius.

Kalbėti paprastai, bet ne prastai

Viešojoje erdvėje netrūksta kandžių R. Žemaitaičio pasisakymų įvairiausiais klausimais. Kritika valdantiesiems – opozicijai būdinga retorika, tačiau partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis labiau pagarsėjęs ne argumentuota kritika, o paprasčiausiu stačiokiškumu.

REKLAMA
REKLAMA

„Jis bando kalbėti paprasta buitine kalba. Politikams kartais gerai kalbėti paprastai, be didelių užlankstymų, sudėtingų terminų naudojimo. Bet kartais paprastas kalbėjimas tampa ne tik paprastu, bet ir prastu. Nes paprastas dar nereiškia prastas. Šiuo atveju R. Žemaitaičio kalbėjimas yra ir paprastas, ir prastas. Nepaisant to, kad populistinių frazių iš jo galima išgirsti nemažai. Ar jis gali išaugti į kažką daugiau – aš labai abejoju“, - teigė R. Urbonaitė.

Vis dėlto V. Valentinavičius nelinkęs išskirti R. Žemaitaičio pasisakymų, nes, pasak politologo, kandžiai pasisakančių Seimo narių yra ir buvo ne vienas.

„R. Žemaitaitis nėra jaunas politikas, jis laikomas sąlyginiu Seimo senbuviu, o stačiokiškumas nėra trukdis būti politikoje, prisiminkite Vytautą Šustauską, kuris Seime buvo su dar aršesniais pasisakymais. Partijoje „Tvarka ir teisingumas“ yra ir Petras Gražulis, kuris aršiai pasisako. Tai čia R. Žemaitaitis neišskirtinis“, - teigė V. Valentinavičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų