REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
23
Etnos ugnikalnio išsiveržimas (nuotr. Vida Press)

Didžiausių ir pavojingiausių ugnikalnių išsiveržimų metu vulkaniniai pelenai nukloja ištisą žemyną ir sukelia orų pokyčius, jaučiamus ištisus dešimtmečius. Pagal naujai atliktus tyrimus, vulkaninis superišsiveržimas, kuris galintis sunaikinti mūsų civilizaciją, įvyks anksčiau nei buvo manoma, praneša independent.co.uk.

23

Didžiausių ir pavojingiausių ugnikalnių išsiveržimų metu vulkaniniai pelenai nukloja ištisą žemyną ir sukelia orų pokyčius, jaučiamus ištisus dešimtmečius. Pagal naujai atliktus tyrimus, vulkaninis superišsiveržimas, kuris galintis sunaikinti mūsų civilizaciją, įvyks anksčiau nei buvo manoma, praneša independent.co.uk.

REKLAMA

Mokslininkai buvo apskaičiavę, kad superišsiveržimai vyksta kas 45-714 tūkstančių metų. Profesorius Jonathanas Rougieras, tiriantis šiuos reiškinius, tai yra įvardijęs kaip laikotarpį, kuris yra kur kas ilgesnis už galimą civilizacijos gyvavimą.

Vienas paskutinių žinomų superišsiveržimų vyko maždaug prieš 74 tūkstančius metų Indonezijoje, kur šiomis dienomis Balio salos gyventojus namus palikti verčia besiveržiantis Agungo kalnas.

„Earth and Planetary Science Letters“ žurnale skelbiama, kad naujasis superišsiveržimas gali būti kur kas greičiau nei tikimasi. Profesorius Rougieras ir jo komanda iš Bristolio universiteto naudojosi geologinės informacijos duombaze ir nustatė naują datą, kuomet galima tikėtis civilizacijai pavojingo išsiveržimo. Jų išvada – viską naikinantys išsiveržimai kartojasi kas 5,2 – 48 tūkstančius metų. O mūsų civilizacijai šiuo metu yra apie 12 tūkstančių metų.

REKLAMA
REKLAMA

„Galima sakyti, kad mums pasisekė, jog per visą savo civilizacijos laiką nesusidūrėme su superišsiveržimu“, - sako profesorius.

Leicesterio universiteto geochemijos ekspertas Marcas Reichowas pripažįsta, kad naujasis tyrimas pagrįstas vertingais duomenimis.

REKLAMA

„Prieiga ir įvertinimas yra rimti, jie mums tikrai padės suprasti ir planuoti ateities išsiveržimus. Deja, gamta, įskaitant ir ugnikalnių išsiveržimus, veikia ne taip tiksliai kaip laikrodžiai“, - sako ekspertas.

Profesorius Rougieras sutinka, kad superišsiveržimų nebuvimas per pastaruosius 20 tūkstančių metų nereiškia, kad vienas įvyks tuojau pat.

„Gamtoje retai kas vyksta taip reguliariai. Tačiau turime suvokti, kad superišsiveržimo pavojus mūsų civilizacijai dabar yra kur kas didesnis nei galvota“, - sako J.Raugieras.

Mokslininkas taip pat pabrėžia, kad tokių mažesnių ugnikalnių kaip Agungo kalnas keliamas pavojus taip pat gali turėti pražūtingą poveikį bendruomenėms ir tautoms.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų