Opozicinių konservatorių atstovas Vytautas Juozapaitis laikosi kitokios pozicijos – jo teigimu, atsakymai yra skaidrūs, o politikai neturi pagrindo reikalauti atskleisti konfidencialią informaciją.
R. Karbauskis: kyla dar daugiau klausimų
R. Karbauskio teigimu, kitą savaitę bus svarstoma, ar pateikti papildomus klausimus, ar sudaryti komisiją iš parlamentarų, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija.
Anot Seimo Kultūros komitetui vadovaujančio „valstiečių“ lyderio, LRT atsakymų reikalaujantys Seimo nariai nori išsiaiškinti, ar efektyviai naudojamos LRT skiriamos lėšos, ir neketina kištis į turinį.
„Mes atliekame parlamentinę kontrolę kaip komitetas, Seimas turi teisę ir pareigą kaip asignavimų skirstytojas žinoti, kaip efektyviai naudojamos lėšos. Suprantu, kad LRT Taryba atsakydama pabandė pasakyti, kad neturi būti kišimosi. Bet visiškai ne apie tai kalbama - apie turinį nė vieno klausimo. Finansai yra ta sritis, kurią kontroliuoja Valstybės kontrolė, mes atliekame parlamentinę kontrolę ir šioje vietoje pateikti atsakymai visai netenkina. Tiesiog jų nėra, jie sukuria daug papildomų klausimų, nes LRT skiriamos lėšos yra milžiniškos, jos kasmet didėja ir turi būti aiškumas, ar jos efektyviai naudojamos.“, - BNS ketvirtadienį sakė R. Karbauskis.
Anot jo, į klausimus apie viešuosius pirkimus, konkursus, sutartis su įmonėmis konkrečios informacijos nebuvo pateikta.
„Neatsakoma į klausimus dėl valstybinio turto, t.y. LRT turto naudojimo santykyje su prodiuserinėmis kompanijomis, toliau teigiama, kad yra Europos reikalavimas, kad 10 proc. pasiektų pirkimai iš prodiuserinių kompanijų, o pas mus Lietuvoje LRT atveju tai siekia apie 50 proc. Lietuvos radijo programą jie gali patys visą sukurti, o Lietuvos televizija kažkodėl nebegali, ir atlyginimai, ir visa kita. Atsakymai, atrodo, kad jie ruošti administracijos ir taip surašyti, kad iš jų nieko neitų suprasti, kad gilyn nebūtų galima nagrinėti“, - kalbėjo „valstiečių“ lyderis.
Anot jo, LRT pateikta informacija yra didžiulės apimties, todėl parlamentarai iki kitos savaitės gilinsis ir aiškinsis.
„Mes turėsime nutarti, kadangi labai daug kalbama apie konfidencialumą informacijos, bus sprendžiama, kaip užduoti papildomus klausimus, ar sudaryti komisiją, kuri turi leidimus dirbti su slapta informaciją, jau nekalbu apie konfidencialią. Mes labai aiškiai išsinagrinėsime, pasiskaitysim ir tada bus sprendimas, ar tai bus dar vieni klausimai, ar kaip padaryt, kad būtų pateikta visa informacija“, - teigė R. Karbauskis.
Vienas parlamentarų kreipimosi į LRT Tarybą iniciatorių Seimo vicepirmininkas Audito komiteto narys „valstietis“ Arvydas Nekrošius BNS teigė dar vertinantis atsakymus, tačiau jau susidaręs nuomonę, jog pateikta informacija nėra išsami.
„Susipažinus su atsakymais, pirminė nuomonė tokia, kad klausimų kyla dar daugiau, norėtųsi išsamesnių atsakymų“, – teigė jis.
Jis taip pat patvirtino, kad parlamentarai be viešai paskelbtų atsakymų iš LRT yra gavę ir papildomos, konfidencialios medžiagos.
V. Juozapaitis: nesolidu reikalauti pažeisti įstatymus
Kreipimosi nepalaikęs opozicinių konservatorių atstovas Kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis teigia, kad dalis Seimo narių klausimų, pavyzdžiui, apie interesų deklaravimą, buvo pertekliniai, nes informaciją galima nesunkiai patikrinti internete. Į kai kuriuos, anot jo, jau buvo atsakyta anksčiau skelbtoje LRT ataskaitoje.
Anot V. Juozapaičio, klausimų sudarymo principai ir jų gausa rodo, jog kolegos patys nepakankamai įsigilino į LRT veiklą.
„Kita vertus, yra sveikintina, kuomet parlamentarai klausia valstybės finansuojamų įstaigų, ir jos turi prievolę atsakyti, ką LRT taryba ir padarė. Kiek pastebėjau iš atsakymų, jie susilaikė ties tais klausimas, kuriais juos įpareigoja konfidencialumo sutartys. Reikalauti pažeisti įstatymą, kad jie atskleistų konfidencialias sutartis, būtų taip pat nesolidu. Iš to, ką pateikė LRT, man susidarė įspūdis, kad įmanomai skaidriai buvo atsakyta“, – BNS sakė V. Juozapaitis.
Šią savaitę LRT pateikė atsakymus į beveik pusės Seimo narių, suabejojusių nacionalinio transliuotojo skaidrumu, užduotus klausimus. Dalis parlamentarų prašomos informacijos, susijusios su prodiuserinėmis įmonėmis, LRT audito rezultatais, nepateikta motyvuojant konfidencialumo reikalavimais.
Atsakymus pasirašė LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis ir generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius, jie paskelbti interneto svetainėje http://www.lrt.lt/userfiles/files/Atsakymas-LR-Seimui.pdf
LRT atstovai nurodo, kad negali pateikti parlamentarų prašomos LRT išorės veiklos audito ataskaitos dėl sutartyje su auditą atlikusia įmone nurodytų griežtų konfidencialumo sąlygų, bet patikina, kad visos audito rekomendacijos įgyvendintos. Kaip pavyzdžiai pateikiami parengti įvairūs tvarkos aprašai, sustambinta LRT struktūra atsisakant smulkių padalinių, sustiprintas televizijos ir radijo bendradarbiavimas, pradėtas taikyti metinis darbuotojų veiklos vertinimas.
Seimo narių prašymu LRT pateikė apie 800 su prodiuserinėmis kompanijomis 2013-2017 metais sudarytų sutarčių sąrašą. Jame yra sutarčių datos ir kompanijų pavadinimai, tačiau nenurodyta paslaugų trukmė ir suma. LRT teigia to negalinti padaryti dėl sutartyse numatytų konfidencialumo įsipareigojimų.
2016-aisiais LRT teigia televizijoje pati rengusi 22 programas, dar 15 laidų kūrė nepriklausomi prodiuseriai, 17 – LRT kartu su prodiuseriais. Pasak LRT, kai kurių prodiuserinių kompanijų televizijos laidų rengimui galėjo būti naudojami LRT resursai – tai daryti, anot LRT, leidžia vidiniai dokumentai. Be to, LRT pažymi, kad teisės aktai ne tik nedraudžia, bet ir skatina pirkti laidas iš nepriklausomų kūrėjų.
LRT nurodo, kad atrenkant programas vadovaujamasi ne Viešųjų pirkimų įstatymu, o prieš 15 metų patvirtintu Vyriausybės nutarimu bei 2015-aisiais generalinio direktoriaus A. Siaurusevičiaus patvirtintomis supaprastintų pirkimų taisyklėmis. LRT teigimu, dalis prodiuserinių laidų 2013-2017 metais buvo atrinkta be konkurso, neskelbtinų derybų būdu, nes tai leidžia Vyriausybės nutarimas. LRT neįvardija konkrečių prodiuserinių kompanijų ar prodiuserių, tik patikina, kad visi jie anksčiau yra dalyvavę atrankose ir sutartys su jais be konkursų sudarytos „jei ankstesnieji pirkimai buvo efektyvūs, iš esmės nesikeičia kainos ir kitos sąlygos, o alternatyvūs pirkimai būtų nepriimtini“. LRT patvirtino, kad būta ir atvejų, kai su konkursą laimėjusia įmone ar įmonėmis nebuvo pasirašyta sutartis.
LRT darbuotojų vidutinis atlyginimas rugsėjį buvo 1089 eurai, didžiausias - 3765 neatskaičius mokesčių. Tačiau konkrečių atlyginimų LRT atsakymuose nepateikia, motyvuodami, jog to negali daryti dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų.
Nuo kitų metų LRT vadovui A. Siaurusevičiui nustatytas 4270 eurų atlyginimas, rodo prie atsakymų pridėtas balandžio mėnesio LRT Tarybos posėdžio protokolas.
LRT šiuo metu valdo tris televizijos, tris radijo programas, naujienų portalą. Valstybės asignavimai nacionaliniam transliuotojui 2016 metais siekė beveik 33,7 mln. eurų, šiemet – 36,5 mln. eurų. Tai yra didžioji dalis nacionalinio transliuotojo biudžeto. Komercinė reklama, išskyrus kultūrinę ir šviečiamąją informaciją, LRT programose draudžiama nuo 2015 metų sausio. LRT iš biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio bei 1,3 procento iš akcizo pajamų.
