Emigracija vilioja ne tik jaunus rezidentus, bet ir ką tik iškeptus mokslų daktarus, kurie tam, kad išgyventų turi rinktis tarp užsienio ir papildomo, nekvalifikuoto statybininko ar vairuotojo darbo Lietuvoje.
Ieško papildomo darbo
Mokslininkai bando paaiškinti, kad tik retas savo srities profesorius ar daktaras išgyvena iš papildomų projektų. Mat tokį papildomą finansavimą gauna tik keliolika procentų gabiausių mokslininkų, kurie tarpusavyje kovoja dėl kiekvieno grašio.
Kitas Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkas, profesorius Bronislovas Kaulakys rodo pirštais į savo kompiuterio ekraną, kur lyginami skirtingų specialybių atlyginimai. Matyti, kad sostinėje universiteto darbuotojas vidutiniškai uždirba mažiau nei darbo biržos ar laidojimo centro specialistas. Anot mokslininko, dažnai jo kolegos yra privesti ieškotis papildomo nekvalifikuoto darbo.
Patyrę mokslininkai pasakoja, kad jaunimas dėl mažo uždarbio arba iš viso atsisako tolimesnių studijų, arba emigruoja į užsienį, kur atlyginimai 5 kartus didesni.
Toks atlyginimas - nenormalus
Tokiais atlyginimais stebisi ir gyventojai. Gatvėje sunkiai sutiksime praeivį, kuriam 500 eurų mokslininko atlyginimas atrodo normalus.
Tiesa, Švietimo ir mokslo ministerija žada, kad situacija greitai pasikeis. Esą mokslininkų atlyginimams kitąmet Vyriausybė skirs beveik 23 milijonų eurų, bet priduria, kad aukštosios mokyklos taip pat pačios turėtų labiau rūpintis savo darbuotojais.
Už 23 milijonus eurų atlyginimai kiltų penktadaliu. Tai reiškia, kad 500 eurų per mėnesį į rankas gaunantis daktaras papildomai užsidirbtų dar 100 eurų.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
