Papilio seniūnijos Skrebiškių kaimo apylinkės neseniai garsėjo vilkų išpuoliais. Tačiau ūkininkams tenka saugotis ne tik į turtą besikėsinančių keturkojų žvėrių, bet ir dvikojų vagių. Vieną iš tokių šią savaitę priviliojo rūkomos mėsos kvapas. Įvykis tik dar sykį paliudijo, kad vagys gali gyventi kiekvieno iš mūsų pašonėje.
Ištempė skaniausius gabalus
Didžiulę, gal apie 200 kilogramų sveriančią kiaulę paskerdusi ūkininkų šeima gražiausią mėsytę pavertė dešromis ir kitais rūkytais delikatesais. Dešras žmonės rūkė karštuoju būdu, o gabalėliais padalintus kumpius, „palendricą“ (nugarinę) ir lašinukus paruošė šaltam rūkymui. Apie šimtą kilogramų mėsos Skrebiškiuose gyvenanti šeima pradėjo rūkyti šeštadienį. Mėsą sukabino kieme, už ūkinio pasato įrengtoje rūkykloje.
Pasak ūkininko Antano Jurevičiaus, šaltuoju būdu jis mėsą rūkantis apie 4 paras.
„Antradienio rytą apžiūrėjau, bet mačiau, kad mėsytė dar neišrūkusi. Palikau ją rūkyti toliau“, – kalbėjo vyras. Trečiadienio rytą jis išvyko į Biržus tvarkyti dokumentų, o grįžęs iš miesto važiavo su kaimynu atsivežti šiaudų.
„Apie 19 valandą parėjau namo, kalbamės su žmona, kad gal jau laikas būtų ir mėsytės paragauti“, – pasakoja A. Jurevičius.
Durys išlaužtos iš lankstų
Buvo jau gal apie pusę aštuonių, kai vakaro tamsai įveikti prožektorių pasiėmęs vyras nuėjo prie rūkyklos. Pasišviesdamas prožektoriumi jis bandė atrakinti duris, už kurių kvepėjo mėsa. Tačiau pabandžius atidaryti atrakintas duris šios ėmė ir išvirto – pasirodo, jos buvo išplėštos iš lankstų. Pamatė žmogus, kad rūkykloje nedaug mėsos telikę. Dingę patys gražiausi gabalai – kumpeliai, nugarinė. Iš viso pasigesta apie 40 kilogramų mėsos. Likę tik lašinukų.
Pasak A. Jurevičiaus, su žmona nutarę policijos naktį nebekviesti. Apie vagystę policijai pranešė ketvirtadienio rytą, o pareigūnai reagavo labai greitai. Vagis buvo sulaikytas.
Po pietų A. Jurevičius sulaukė skambučio iš policijos ir išgirdo, kad vagis rastas ir mėsą ūkininkas galėsiantis pasiimti. Kol vyksta tyrimas, A. Jurevičius neišgirdo, kas pavogė jo rūkytą mėsą. Tik sužinojo, kad vagis yra to paties kaimo gyventojas. Antradienį ūkininkas turi vykti į Biržus.
A. Jurevičius ir apie vagystę išgirdę skrebiškiečiai negailėjo pagyrų policijai.
„Tikrai yra už ką dėkoti pareigūnams“, – ketvirtadienį „Šiaurės rytams“ kalbėjo ūkininkas A. Jurevičius.
Graudi vagystės atomazga
Kratas kaime atlikusi ir vagį radusi policija penktadienį informavo atliekanti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Vagyste įtariamas jaunas vyras kol kas buvo sulaikytas dviem paroms ir vakar buvo policijos pareigūnų žinioje.
Apsilankius Skrebiškiuose paaiškėjo, ką sulaikė ir į Biržus išsivežė policija. Nedideliame kaime pasirodžiusių trijų policijos ekipažų veiksmus smalsiai stebėjo gyventojų akys. Pas kai kuriuos buvo atliktos ir kratos.
Skrebiškiečių žiniomis, rūkyta mėsa buvo rasta pas G. Č. Jis gyvena kone kaimynystėje ūkininko, kurį apvogė.
Ketvirtadienio vakarą apie įtariamą vagį išgirdusius Antaną ir Eleną Jurevičius žinia nuliūdino.
Atrodo, kad juos apvogė žmogus, kuriam gyvenime stengtasi padėti. Sudėtingo likimo į Skrebiškius atblokštas jaunuolis iš pradžių gyveno su moterimi ir ligoniu vaiku. Jiems labai sunkiai sekėsi tvarkyti savo gyvenimą, nors šalia buvo padedanti Jurevičių šeima, kuriai G. Č. pagal išgales talkindavo ūkio darbuose. Kuo galėjo, G. Č. kabintis į gyvenimą padėjo ir Biržų rajone gyvenanti brolis, kurį A. Jurevičius sako mylintis kaip ir savo sūnų.
Po kurio laiko iš Skrebiškių su vaiku išvažiavo moteris, G. Č. liko gyventi vienas. Pasak A. Jurevičiaus, riboti jauno žmogaus gebėjimai ir gyvenimo būdas lėmė, kad jis ne visada turėjo ir pavalgyti. Ūkininko įsitikinimu, ir vagystė įvykdyta tik dėl noro pavalgyti. Pasak A. Jurevičiaus, G. Č. alkoholiu nepiktnaudžiauja, tik daug rūko.
Liūdniausia, kad įvykis ūkininkams priminė ir kitas vagystes iš namų.
„Liūdna, net labai liūdna. Niekada nebūčiau patikėjęs, net pagalvojęs, kad tai jo darbas. Ne sykį jam padėta. Ateitų, paprašytų, o dabar… Šįryt su žmona kalbėjomės, kad mums jo gaila. Net atleisti jam būtume linkę, tačiau stabdo mintis apie galimą meškos paslaugą“, – liūdnai kalbėjo ūkininkas apie jo namus gerai žinantį kaimyną.
Alfreda Gudienė
