REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Informacinis karas – vienas didžiausių iššūkių šalies nacionaliniam saugumui, ypač, kai geopolitinė situacija nėra rami. Siūlydami būdus stiprinti Lietuvos atsparumą Rusijos propagandai, Seime susibūrė akademikai, Vyriausybės atstovai ir parlamentarai. Kovoje su propaganda numatoma pasitelkti švietimą ir kultūrą.

Informacinis karas – vienas didžiausių iššūkių šalies nacionaliniam saugumui, ypač, kai geopolitinė situacija nėra rami. Siūlydami būdus stiprinti Lietuvos atsparumą Rusijos propagandai, Seime susibūrė akademikai, Vyriausybės atstovai ir parlamentarai. Kovoje su propaganda numatoma pasitelkti švietimą ir kultūrą.

REKLAMA

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas savo posėdyje kartu su akademikais ir Vyriausybės atstovais trečiadienį aptarė galimas priemones Lietuvos informaciniam saugumui stiprinti.

Informacinis karas – patogus, nes nepastebimas

Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento specialistas Tomas Čeponis pripažįsta, kad šiuo metu Rusijai itin patogus propagandos ginklas – informacinis karas.

„Be begalės privalumų, vienas svarbiausių – tai nėra atpažįstama, identifikuoti jį galima tik tada, kai yra rezultatai. Kitaip tariant, jį galima vykdyti menamos taikos metu“, - posėdyje kalbėjo T. Čeponis.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak specialisto, žymiausi Rusijos propagandos kanalai – didžiausias Rusijos tarptautinės žiniasklaidos kanalas RT (Russia Today) bei naujienų svetainė Sputnik.

REKLAMA

„Indikatorių, kad jie keistų savo veiklą artimiausiu metu mes neturime. Jų veikimas tikrai tęsis, klausimas, ką mes turime daryti. Daugybę taikinių identifikuojame Lietuvoje, į kuriuos yra nusitaikyta priešiškomis žinutėmis: Lietuvos istorija, Lietuvos kariuomenė, NATO, Europos Sąjunga, Lietuvos užsienio politika ir kt.“, - teigė T. Čeponis.

Propagandai neatspariausi – išprusę prosovietiniai žmonės

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė pristatė šiemet atliktą tyrimą, kuriame apžvelgiama, kiek Rusijos propaganda veikia mūsų valią priešintis. Tyrime apklausti 1306 vyresni nei 16 m. Lietuvos gyventojai.

REKLAMA
REKLAMA

„Bandėme patirtinti, ar tie naratyvai, kuriuos Rusija formuoja, pasiekia tikslą ir per kuriuos kanalus labiausiai tą tikslą pasiekia. Matome, kad siekiama paveikti mūsų didžiavimąsi šalimi ir pasitikėjimą šalies institucijomis, pasitikėjimą NATO, bandoma supriešinti su liberaliomis vertybėmis, mažinant paramą Europos Sąjungai“, - pastebėjimais posėdyje dalinosi A. Ramonaitė.

Taip pat tyrimo rezultatai parodė, kad manančių, jog Rusija – karo Ukrainoje kaltininkė, yra mažiau tarp kasdien žiūrinčių Rusijos televiziją.

„Atrodo, kad domėjimasis politika, išprusimas turėtų šią situaciją gerinti, bet pagal išprusimo lygį ir pagal sovietmečio vertinimą matosi atsparumo propagandai lygis. Jeigu žmogus yra prosovietinis, tai, kad jis politiškai išprusęs, ne tik nemažina jo neatsparumo Rusijos propagandai, o atvirkščiai – jį didina. Ir atvirkščiai“, - teigė A. Ramonaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Savo tyrimą apie tai, kokios visuomenės grupės (ne)palankiausiai žiūri į Rusiją, posėdyje pristatęs VU TSPMI docentas Mažvydas Jastramskis pastebėjo, kad didžiausią įtaką požiūriui į Rusiją turi sovietmečio vertinimas, pasitenkinimas, kaip veikia demokratija Lietuvoje, rusiškų kanalų žiūrėjimas bei priklausymas rusų tautinei mažumai.

Veiks per švietimą ir kultūrą

Supažindinti vaikus su propagandos grėsme Švietimo ir mokslo ministerija siekia ugdydama medijų ir informacinį raštingumą. Pavyzdžiui, ŠMM kartu su Krašto apsaugos ministerija sukūrė laisvai pasirenkamą pamoką mokyklose – discipliną, susijusią su krašto apsauga.

REKLAMA

„Tai bus pasirenkamoji programa. Šiai dienai mokyklų, koks skaičius, reiktų patikrinti, kiek jau naudojasi. Ši pasirenkamoji disciplina gal labiau padės mokykloms, tai bus kryptis, kur link turėtų tema vystytis, o kaip ji bus išdėstyta – mokyklos pasirinkimas“, - posėdyje kalbėjo ŠMM viceministras Gražvydas Kazakevičius.

Tuo tarpu Kultūros viceministras Gytis Andrulionis pristatė Kultūros ministerijos parengtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įkurti žiniasklaidos rengėjų ir skleidėjų sistemą.

„Įstatymo pataisose numatyta sukurti vieningą informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinę sistemą, kur būtų vienoje vietoje renkami, kaupiami, stebimi, analizuojami ir atveriami visuomenei duomenys apie Lietuvos žiniasklaidos rengėjus ir skleidėjus. Tikimės, kitą savaitę Seime pateikimas praeis sėkmingai ir galėsime svarstyti“, - posėdyje kalbėjo G. Andrulionis.

REKLAMA

Taip pat šį mėnesį baigiamas Kultūros ministerijos užsakymu atliktas šalies gyventojų gebėjimo kritiškai vertinti ir naudoti žiniasklaidos priemones tyrimas.

„Gavęs tyrimo rezultatus, be abejo, formuosime tikslines priemones, nukreiptas į aiškių problemų sprendimą. Ypač mažinant informacinę atskirtį ir raštingumą“, - teigė viceminsitras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų