REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
5
Šuo (nuotr. Fotodiena.lt)

Atvejų su žiauriai kankinamais ar nukentėjusiais gyvūnais Lietuvoje išgirsti galima vos ne kasdien. O štai tikrai kasdien gyvūnus gelbėjančios organizacijos sulaukia pranešimų apie benamius, beglobius gyvūnus besibastančius gatvėse ar kiemuose.

5

Atvejų su žiauriai kankinamais ar nukentėjusiais gyvūnais Lietuvoje išgirsti galima vos ne kasdien. O štai tikrai kasdien gyvūnus gelbėjančios organizacijos sulaukia pranešimų apie benamius, beglobius gyvūnus besibastančius gatvėse ar kiemuose.

REKLAMA

Visgi, jos pačios neretai sulaukia kaltinimų ir įtarimų netinkamai besielgus su gelbėjamais gyvūnais. Tačiau, kas jei ne jos iš tiesų ir padeda? Plačiai visuomenėje nuskambėjusios organizacijos „Vilniaus gyvūnų globos namai“ ir gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“ pravėrė duris.

Lietuvius įpratino prie pigaus atsikratymo

Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos „Nuaras“ direktorė Jurgita Gustaitienė įsitikinusi, kad ir pačios gyvūnus globojančios organizacijos įpratino žmones prie pigaus ir tingaus atsikratymo varianto.

„Šią problemą mačiau jau seniai – žmonės rado pigų ir lengvą būdą, kaip išspręsti savo tinginystės problemas. Dažnas atvejis, kai žmonės atneša ką tik gimusius kačiukus ar šuniukus vien todėl, kad brangiai kainuoja jų augintinių sterilizacija, jų vaikų išlaikymas ir panašiai.

REKLAMA
REKLAMA

O prieglauda juk priima nemokamai. Tad, kam eiti į kliniką, mokėti pinigus. Mes patys globėjai pataikaujam visuomenei, toliau žmonės nebando spręsti problemos.

REKLAMA

Mes taikome tokią metodiką – pasakom, kad užmigdysim, tegul žmonės jaučia kaltę. Nors mes jų ir nemigdom, auginam, bet ne mes esam kalti, kad jie atnešė. Kiek teko girdėti, jau Klaipėdos krašto organizacijos kalba apie simbolinį žmonių susimokėjimą už atneštą gyvūną.

Mes daug metų ėmėme ir imame – penkiolikos eurų. Tas net nedidelis mokestis parodo žmogaus reakciją. Ar žmogui problema sumokėti, ar jis neturi pinigų, ar galės ateityje apmokėti veterinaro paslaugas, ar stengsis ieškoti ir spręsti problemas, jeigu dar turėtų augintinių“, - pasakojo J. Gustaitienė.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, tai parodo žmogaus požiūrį, juolab, visuomet atsiranda tokių, kurie nepalieka gyvūnų, o neša į turgų ar deda skelbimą, kad būtų pigiau. Tad kyla klausimas, kiek nuoširdus žmogus ir galbūt tai paskatina atsakingiau žiūrėti į gyvūnus.

Manipuliacijos gyvūnais suveikia

„Nuaro“ vadovė neslepia pastebinti kitų organizacijų manipuliacijas, prisidengiant paramos prašymu gyvūnų gydymui ar gyvybės išsaugojimui. Žinoma, sveikintina, kad visuomenė identifikuoja ir reaguoja į tokias problemas bei atvejus. Tačiau yra tokių, kurie prisidengdami gražiu tikslu, tiesiog pelnosi iš geros valios žmonių.

„Mes turime būti atviri ir sąžiningi, tikrai pastebiu manipuliacijas iš kitų organizacijų, kurios renka pinigus negalintiems pasveikti gyvūnams. Tokiais atvejais, kad diagnozė tai rodo. Yra tokių atvejų, kur tikrai manipuliuojama tuo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Juolab, jeigu niekas pinigų neskirtų, tai organizacijos nesikurtų. O dabar jų tiek, kaip grybų po lietaus. Todėl kanda vieni kitus, visi nori vietos po saule. Kaip žmonėms atskirti, prieš aukojant? Reikėtų pasidomėti ir remtis ne emocijomis, o logika. Kiek yra galimybių tam gyvūnui pasveikti, kiek pinigų reikia konkrečiai procedūrai, operacijai ir pan.

Patenka daug sužalotų gyvūnų, todėl mes ir patys per metus išgelbstim 20-30 gyvūnų su žmonių pagalba, suaukotų lėšų dėka. Visgi, baisiausia, kai nuskamba tokios frazės: „jeigu nesuaukosite iki konkrečios valandos, jis mirs“. Tada visuomenei natūraliai gaila pasidaro, juk gyvūnas nepaprašys, tai tokioms manipuliacijoms nepritariu“, - atvirai sakė J. Gustaitienė.

REKLAMA

Bedalius gyvūnus myli ne visi

Skaičiuojame, kad šiais metais Vilniaus gyvūnų globos namų darbuotojai jau sterilizavo arba kastravo 528 kates. Taip užkertant kelią galimo nepageidaujamo prieauglio atsiradimui gatvėje. Benamės katės kiemuose vieniems malonus murkiantis priedas, o kitiems kliuvinys.

„Pati esu girdėjusi pasipiktinusių senjorų epitetus, kai jie sužinojo, kad jų kieme bėgiojančios benamės katės jau po keleto dienų sugrįš atgal... Tokiems turbūt labiau priimti būtų senieji, atgyvenę ir Vilniaus mieste jau nebenaudojami gyvūnų kontrolės metodai.

Bedaliai Vilniaus gyvūnų globos namuose gyvena tol, kol tampa kam nors išties reikalingi. Kitaip vykdoma ir benamių kačių kontrolė – atsižvelgiant į kitų šalių praktiką, sugautos sterilizuojamos arba kastruojamos ir po 2-3 dienų, paleidžiamos sugavimo vietoje, kur toliau atlieka visuomenei naudingą darbą – gaudo graužikus“, - tikino „Grindos“ Rinkodaros ir komunikacijos specialistė Dovilė Lisauskaitė.

REKLAMA

Panaši situacija yra ir su šunimis. Kol vieni šeria benamius gyvūnus, kiti jais skundžiasi ar net bando patys atsikratyti baisiais metodais. Stebint iš šalies, žmonėms neretai benamių gyvūnų sugavimas atrodo baisus ir nežmoniškas. Tačiau D. Lisauskaitė primena, kad sulaukėję gyvūnai žmonių bijo, šiepia dantis, draskosi, todėl kates stengiamės įvilioti į specialius narvelius, o šunys gaudomi tinklu ir fiksuojamu standžiu pavadžiu.

Pasak jos, tokios priemonės naudojamos visame pasaulyje – jos padeda apsaugoti ir darbuotojus nuo įkandimų bei apdraskymų, ir pačius gyvūnus nuo sužalojimų. Visgi, tiek šioje įstaigoje, tiek kitose gavus pranešimų apie netinkamus veiksmus ar naudotas priemones, būna atliekami patikrinimai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gyvūnų atsikrato iškart po švenčių

Vilniaus gyvūnų globos namų darbuotojai gyvūną į savo namus pasiimti rekomenduoja tik gerai pagalvojus, apsvarsčius visus „už“ ir „prieš“, įvertinus savo galimybes skirti pakankamai laiko naujam šeimos nariui.

Štai ir dabar artėja Kalėdos, dovanojimo metas; tikėtina, kad kažkas sulauks ir gyvo siurprizo. Tačiau gyvūnas nėra daiktas, kurį galima su čekiu grąžinti atgal į parduotuvę. Kiekvienais metais, nutilus šventiniams fejerverkams, tyliai praveriamos gyvūnų prieglaudų durys.

Todėl kiekvieną kartą stengiamės išsiaiškinti, į kokius namus keliauja mūsų globotiniai, ar jiems bus skiriama pakankamai dėmesio ir laiko. Prieglaudos darbuotojų tikslas – ne kuo greičiau „išvalyti“ narvus, bet užtikrinti gyvūno gerbūvį ir ateityje. Štai ir dabar pas mus gyvena du šuniukai, Pūkius ir Laila, kurie šeimininkų laukia jau beveik metus – vis dėlto tikime, kad anksčiau ar vėliau jų tikrai sulauks“, - sakė „Grindos“ atstovė.

REKLAMA

Šiemet į Vilniaus gyvūnų globos namus jau pateko 856 (čia įskaičiuotos ir benamės katės, kurios po kastracijos yra paleidžiamos sugavimo vietoje). Šiuo metu Vilniaus gyvūnų globos namuose gyvena 34 gyvūnai, kurie pas mus gyvens tol, kol surasime jiems naujus namus.

Iš tiesų, tarnybos pastebi, kad praėjus šventėms ir išblėsus šventinei nuotaikai, žmonės atsikrato augintiniais. O ir apskritai, žmonėms atsikratyti nereikalingais gyvūnais, nesudėtinga. Iš vienos pusės, tai net paskatina pačios globos įstaigos, kurios nemokamai priima atneštus gyvūnus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų