„Nespėjame valyti langų, automobilių, o skalbiant rūbus nuo jų bėga neaiškūs suodžiai. Nežinome kuo kvėpuojame mes ir mūsų vaikai,“ - guodžiasi Klaipėdos „Vitės“ bendruomenės nariai. Jų užfiksuotose nuotraukose matyti ne tik tamsiomis dulkėmis nusėti langai, bet ir dėl jų papilkėjęs šuns kailis. Toks jis esą tapo po pasivaikščiojimo lauke.
„Miesto centre, po gyventojų langais atviruoju būdu milijonais tonų kraunamos potencialiai sveikatai ir gamtai kenksmingos žaliavos, padengiančios visą rajoną įvairiaspalvėmis dulkėmis,“ - situaciją viešai komentavo klaipėdietis Linas Andronovas.
Žmonės sako kreipęsi į visas galimas institucijas: sveikatos priežiūros, aplinkosaugos instancijas, savivaldybę. Tačiau nė viena jų problemos išspręsti negali.
„Savivalda nesiima iniciatyvos, jokių galimų priemonių, pavyzdžiui, net oro taršos matuokliai nestatomi. Yra sudarytas miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas. Tačiau jis nesiima iniciatyvos dėl aplinkos taršos kontroliavimo. Susitikus su uosto atstovais, valdžia galėtų kalbėti ne apie pinigus, o kaip pagerinti žmonių gyvenimo kokybę,“ - kalbėjo „Vitės“ bendruomenės valdybos narys Ruslan Scheiderat.
Anot vyro, uostas moka savivaldai pinigus, tačiau gautos lėšos naudojamos ne šio rajono gyventojų labui.
„Kodėl pinigai neateina į mūsų rajoną? Savivalda juos išleidžia savo teritorijoms tvarkyti, kur mūsų gyventojams tie pokyčiai net nesijaučia,“ - portalui tv3.lt sakė R. Scheiderat.
Miesto valdžia - bejėgė
Klaipėdos miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Audrius Vaišvila sako, jog situaciją bando išspręsti tiek valdininkai, tiek ir pati krovos darbus atliekanti įmonė.
„Įmonė investuoja pinigus į naujus bėgius, keičia technologijas, kad nekeltų triukšmo krovos darbai. Suprantama, kad gyventojams ši kaimynystė nėra maloni. Bet reikia suprasti ir uostininkus, jiems reikia dirbti, o gyventojams – gyventi, tai sunkiai suderinami dalykai,“ - sakė A. Vaišvila.
Esą ne kartą miesto valdžia bandė gyventojams padėti, prašydama atsakingų institucijų atlikti įvairius tyrimus.
„Mes atsiremiame į teisės aktus. Tyrimai rodo, kad oro tarša normų neviršija. Nors juk žinom, kad nutinka visko – uostininkai ir patriukšmauja, ir dulkes sukelia, ir gal vėjo krypties kada nesužiūri, bet miestas nelabai ką gali padaryti. Uosto juk neuždarysim. Atliekam tyrimus, o jų rezultatai atitinka normas,“ - portalui tv3.lt komentavo A. Vaišvila.
Pasak klaipėdiečių, nepaisant palankių „KLASCO“ tyrimų atsakymų, kartą minėtos įmonės specialistai ir vadovai patys pripažino, kad nesuvaldė situacijos, todėl neaiškios kilmės medžiagos pabiro po klaipėdiečių namus.
Esą priimdami bandomąjį krovinį jie nesitikėjo, kad birželis bus toks sausas. Šis situacijos paaiškinimas, gyventojus pribloškė.
Tyrimų laboratorija dulkių mėginių atsakymų nepateikia
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys sako, jog oro tarša „Vitės“ rajone leidžiamos normos ribose, tačiau planuojama tyrimus pakartoti.
„Vasarą buvom pasistatę mobilią stotelę ir matavom dulkėtumą. Išmetamosios kietosios dalelės normų neviršijo. Ateityje esame suplanavę dar tuos matavimus daryti. Mes matavome 3 savaites, bet bandysime ilgesniam laikui pastatyti stoteles, gal pasirinksime kitą metų laiką,“ - tikino A. Kairys.
Leidžiamos oro taršos normos nustatomos pagal Europos Sąjungos direktyvas. Remiantis jomis, kietosiomis dalelėmis, azoto oksidais, sieros dioksidai normatyvas galima viršyti ne daugiau kaip 40 dienų per metus. Tačiau neatsižvelgiant į tai, tirtoje uostamiesčio teritorijoje leistinos normos nebuvo viršytos nė karto.
L. Andronovo nuomone, taip galėjo nutikti, nes krovos darbai tyrimo laikotarpiu beveik nebuvo vykdomi. Įdomu ir tai, kad dar praėjusią vasarą į tyrimų laboratorijas išsiųsti kai kurių gyventojų imti mėginiai iki šiol neištirti.
„Pastačius mobilią tyrimų stotelę – laboratoriją šalia „Klasco“ sienos, ji taip pat nieko neleistino neužfiksavo. Gal ir nenuostabu, nes tas 3 savaites, kol stotelė stovėjo po Švyturio g. 10 namo langais, krova beveik nebuvo vykdoma. Kai kurie iš gyventojų butų nuo palangių, balkonų imti mėginiai buvo išsiųsti ir į Vilniuje esančią tyrimų laboratoriją, kuri sugedo beveik sekančią dieną juos išsiuntus ir iki šiol nėra sutaisyta. Taigi, mes iki šiol nežinome, kokios sudėties ar toksiškumo geležies rūdos dulkės 2 mėnesius ištisai dengė mūsų langus, palanges, baldus, teršė žolę, kurioje laksto mūsų vaikai ir augintiniai,“ - tikino L. Andronovas.
Sieks, jog įmonėje neliktų atvirų krovinių
Pasak A. Kairio, pati įmonė KLASCO imasi įvairių būdų, kaip sumažinti taršą bei gyventojus kankinantį triukšmą.
„Įmonė nesėdi rankų sudėjusi. Diskutuoja ką daryti, kad mažiau dulkėtų. Pati įmonė teigia, kad galbūt pastatys matavimo įrenginius, kad fiksuotų padidėjimus taršos ir pagal tai kontroliuotų krovą,“ - sakė A. Kairys.
Maža to, KLASCO gyventojus patikino, jog uoste atsisakė ir itin dulkančios smulkios frakcijos rūdos krovinių. Tačiau žmonės šia įmone nepasitiki. Ateityje sieksiantys, jog atviri krovos darbai uoste nebūtų vykdomi.
„Mes netikime žodžiu, kuriame raštą, kad jie raštu įsipareigotų nekrauti to krovinio. Nes dabar yra kraunama geležies rūda tik stambesniu pavidalu, tad ne taip dulka, bet yra tie atviri kroviniai, ir gyventojai nori, kad atvira krova išvis nebūtų kraunama. Nes nuo jos dulkėjimas vis tiek yra,“ - portalui tv3.lt teigė. A. Andronova.
Gyventojai tikina, jog girdėję ir „Klasko“ pažadą 15 tūkstančių eurų investuoti į želdinius „Vitės“ rajone.
„Pagrindinis tikslas šiuo metu yra tas, kad įmonė laikytųsi savo pažadų. Tą ką jie mums žada, oficialiai ir viešai, kad to geležies rūdos krovinio nebeimtų ir, kad naktimis nebedirbtų, ypatingai savaitgaliais,“ - teigė V. Scheiderat.
Šalia uosto krovos įmonių gyvenantys žmonės sako, jog XXI amžiuje tokių bėdų neturėtų kilti, kai po gyventojų langais atviruoju būdu milijonais tonų kraunamos potencialiai sveikatai ir gamtai kenksmingos žaliavos.
„Mes norėtume matyti marias ne per spygliuotą tvorą, norėtume vaikštinėti jos pakrantėmis. Norėtume pro langus matyti ne rūdos kalnus, o plaukiančius laivus, jachtas. Norėtume kvėpuoti ne metalų rūdos dulkėmis, o normaliu pajūrio oru. Norėtume, kad Klaipėda pasikeistų, kaip pasikeitė Antverpenas, Oslas, iškeitę pramoninio uosto-šalia-miesto viziją į labiau subalansuotą istorinio, ir tuo pat šiuolaikiško, uostamiesčio gyventojams,” - teigė L. Andronovas.
