Pasaulio mokslininkai tiki, kad kasmet į atmosferą išmesdami milžiniški Co2 dujų kiekiai lemia klimato kaitą. Dėl plonėjančio ozono sluoksnio atmosfera tampa mažiau pralaidi ilgabangiam spinduliavimui, todėl sustiprinamas šiltnamio efektas. Mažuma mokslininkų visgi mano, kad klimato kaitą lemia ne tik žmogaus veikla, bet ir kiti, ne visada mums suprantami veiksniai.
Klimato kaita Lietuvoje
Gali pasirodyti, kad Lietuvoje klimato kaita nevyksta, tačiau, iš tikrųjų, mūsų žiemos ir jų nepastovumas yra tikrų tikriausias klimato kaitos padarinys. Bendra lietuviškų žiemų tendencija yra tokia, kad sniego Lietuvoje iškrinta vis mažiau ir dienų kuomet viskas pasidengia sniegu mažėja.
„Sniego danga Lietuvoje išsilaiko trumpesnį laiką. Žinoma, klimato kaita Lietuvoje pasireiškia ir kitokiais būdais: ekstremalių reiškinių dažnesniu pasikartojimu, temperatūros kilimu. Dėl šių reiškinių didėja ir ekonominiai nuostoliai. Tokios tendencijos matomos visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje”, – mini prof. dr. Arūnas Bukantis.
Lietuvoje taip pat yra nuolat potvynių kamuojamų vietų, tai : Smeltalės baseino žemupys, Pamarys ties Rusne, Pakruojo dvaras.
Lietuva prie klimato kaitos taip pat prisideda
Lietuva prie klimato kaitos prisideda pagal visos savo pramonės ir ūkio proporcingą dalį pasauliniame kontekste.
„Lietuvos indėlis į besikeičiantį klimatą, be abejo, yra nepalyginamai mažesnis, nei tokių šalių kaip Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Indija ir visos kitos pramoninės šalys. Jų išmetamų šiltnamio dujų kiekis yra didžiausias, o Lietuvos indėlis vertinamas šimtosiomis procento dalimis”, – kalba A. Bukantis.
Išmetamų dujų kiekis kasmet auga, o didžiausiais teršėjais pripažįstamos besivystančios pasaulio šalys.
„Visose šalyse, kurios priklauso Jungtinių tautų organizacijai, yra vykdoma šiltnamio dujų apskaita ir remiantis šiais duomenimis, mes matome, kad išlieka tendencija, jog išmetamų dujų kiekiai didėja.
Išmetamų šiltnamio dujų kiekis ypatingai didėja pietryčių Azijos šalyse, pietų Amerikos šalyse, Afrikoje. Tai yra tos besivystančios, augančios ekonomikos šalys, kur fiksuojamas didelis gyventojų skaičiaus augimas. Jose taip pat labai sparčiai didėja sunaudojamo kuro kiekiai, pramonės apimtys”, – mini A. Bukantis.
Ledynai nenumaldomai tripsta
Stiprus ledynų tirpimas yra vienas labiausiai pastebimų klimato kaitos įrodymų.
„Šiaurės poliarinėje srityje ledo tirpimo tempai yra labai dideli. Arkties ledynų danga mažėja itin sparčiai. Lyginant ledo dangą, kuri vasaros pabaigoje būdavo prieš keturiasdešimt metų ir dabartinę, matyt, kad ji yra apie 40% mažesnė.
Taip pat yra nustatyta, kad daugiamečio ledo storis Arktyje taip pat mažėja. Jo storis siekdavo iki 2 - 3 metrų, o dabar jis yra sumažėjęs perpus.
Antarktidos žemynas taip pat patiria ledo nuostolius.
„Jau pernai vasarą buvo užfiksuotas prie Antarktidos, Antarktikos regione, intensyvus ledo tirpimas. Ištirpo net milijonu kvadratinių metrų ledo daugiau, lyginant su daugiamečiu vidurkiu, tai rodo, jog ir pietiniame poliariniame regione šie procesai įgauna pagreitį”, – mini profesorius.
Tendencingai didėja temperatūra
Ledynų tirpimas glaudžiai susijęs didėjančia temperatūra, tiek oro, tiek vandenynų.
Pastaraisiais dešimtmečiais pastebimas itin spartus vandenyno temperatūros kilimas. Temperatūra kyla netgi dviejų kilometrų gylyje, ne tik paviršiuje.
„Vandenynas, kuomet sukaupia daugiau šilumos, ją atiduoda atmosferai ir kaip tik tai skatina tropinių uraganų dažnesnį susidarymą, jų galingumą didina. Taip pat formuojasi intensyvesni ir stipresni vidutinių platumų ciklonai, kurie atslenka į Baltijos regioną”, – aiškina klimatologas.
Skęstantys miestai bei klimato pabėgėliai
Dėl didėjančio jūros lygio kyla daugiau potvynių, kurie apsemia gyvenamąsias vietas. Tokių vietų yra visame pasaulyje. Visos Ramiojo vandenyno salos, pakrančių miestai, pvz: Majamis.
Su skęstančiais miestais glaudžiai susiję ir klimato pabėgėliai, tai yra vienas skaudžių klimato kaitos padarinių. Tiesa, jiems labiau tiktų pavadinimas išvarytieji, o ne pabėgėliai, nes jiems tenka palikti namus po stiprių klimato arba biologių anomalijų.
Kasmet pabėgėlių atsiranda nuo 15 iki 30, o kartais ir daugiau milijonų. Didelę dalį gamtos reiškinių, kurie išstumia juos iš gyvenamųjų vietų sudaro hidrologiniai ir meteorologiniai reiškiniai t.y. audros, potvyniai, nuošliaužos.
Gyvūnai netenka maisto
Dėl klimato kaitos paveikiami ir gyvūnai.
Baltieji lokiai patenka į labiausiai klimato kaitos paveikiamų gyvūnų sąrašą gyvūnų. Kasmet ledo Arktyje lieka vis mažiau, o tai yra esminė sąlyga jų išlikimui. Nuo ledo storio priklauso lokių gyvenimas: medžioklė, migravimas, partnerio susiradimas. Tiesa, paveikiami ir kiti gyvūnai: briedžiai, delfinai, primatai.
Dėl klimato kaitos gyvūnai ėmė labiau migruoti, tai reiškia, kad įsikurdami naujose vietose jie ėmė užimti senųjų vietą, sukelti kitas problemas žmonėms, kurie nepratę susitvarkyti su, tarkim, skorpionais Anglijoje.
