Pastarosios turi užtikrinti poilsiautojų saugumą ne tik ant smėlio, bet ir vandenyje. Siūloma keisti nacionalinius teisės aktus ir praplėsti pajūrio savivaldybių ribas į jūrą.
Lietuvos vandens gelbėtojų asociacijos prezidentas Arūnas Burkšas naujienų portalui tv3.lt yra minėjęs, kad Lietuvoje gelbėtojų situacija yra absurdiška. Esą šalyje nėra vieningos sistemos, kaip turėtų būti organizuojamas gelbėtojų darbas.
„Prie jūros ar kitų Lietuvos vandens telkinių, gelbėtojų poreikį nustato savivaldybės. Kai kurios net nesiremia mūsų asociacijos rekomendacijomis. Tad vieningos sistemos nėra, o kai nutinka nelaimė klausiama kas kaltas?“ - kalbėjo A. Burkšas.
Jo nuomone, Lietuvoje gelbėtojų darbas yra nevertinamas. Esą atlyginimas prilygsta žemiausios kategorijos specialisto algai. „Vasarą pajūryje saugumą reikia užtikrinti 1000 žmonių. Dažniausiai, mūsų paplūdimiuose dirba studentai, norintys dienas leisti prie jūros. Gelbėtojo alga prilygsta žemiausios kategorijos specialisto atlyginimui. Mes net negalime kvalifikuotų gelbėtojų išlaikyti ištisus metus,“ - komentavo A. Burkštas.
Jei skęstančiųjų gelbėjimas būtų prilygintas valstybės deleguotai funkcijai, savivaldybės gautų ir atskirą finansavimą iš valstybės biudžeto.
Pajūrio gelbėtojai prašo švyturėlių
Pajūrio gelbėtojai taip pat siekia, jog jų transportas būtų įteisintas kaip specialusis ir galėtų būti naudojami mėlyni bei raudoni švyturėliai, kuriais naudojasi policija, greitosios medicinos pagalbos ekipažai, ugniagesiai.
Šią vasarą esą pasitaikė ne vienas atvejis, kai skendo žmonės, o gelbėtojams buvo itin sudėtinga pasiekti nelaimės vietas. Dažnai kartojasi ta pati situacija, kai nepraleidžiamas skubantis gelbėtojų visureigis.
„Kai Klaipėdos rajone nuskendo 3 žmonės: 2 vaikai ir 1 suaugęs vyras. Mes važiavome per miestą, turime filmuotą medžiagą, joje aiškiai matosi, kad žmonės nereaguoja, nepraleidžia mūsų automobilio, niekas nenori užleisti vietos. Mums yra priskirtas žmonių gelbėjimas, tad reikia ir specialių švyturėlių,“ - tikino Jonas Pirožnikas, Palangos gelbėtojų vadovas.
Į pliažus su gelbėjimosi liemenėmis
Palangos gelbėtojai siūlo įteisinti ir maudynes audringoje jūroje. Esą poilsiautojai dažnai nepaiso raudonos vėliavos, tad tokiems siūloma į pliažą ateiti vilkint gelbėjimosi liemenę.
„Mes norim, kai yra audringa jūra, kad būtų galima leisti maudytis su gelbėjimosi liemenėmis. Ne kai jūra itin audringa ir bangavimas yra 5 balai. Bet kai jis siekia 3 balus, o jau kabo raudona vėliava. Žmogus gali su savo liemene, jei ji atitinka keliamus saugumo reikalavimus, maudytis,“ - kalbėjo J. Pirožnikas.
Dar vienas gelbėtojų prašymas – aiškiai pažymėti laukinius pliažus bei teritorijas, kuriose gelbėtojai nebudi, tad poisliautoja patys atsako už savo veiksmus.
Vidaus reikalų ministerijos atstovų teigimu, šios idėjos bus svarstomos. Jas nagrinės specialistai ir pateiks išvadas.
