Į portalą tv3.lt kreipėsi jauna, 4 asmenų šeima. „Esame kaip ir dauguma Lietuvos šeimų, kuriose vyras dirba užsienyje, žmona vaikus augina Lietuvoje. Išvykau, kad uždirbčiau pinigų ir galėtume nusipirkti namus, tačiau sužinojau, kad apie tai galiu tik svajoti,“ - istoriją pasakojo prisistatyti nepanoręs emigrantas.
2 metai sunkaus darbo dėl nuosavų namų - veltui?
Prieš vyrui išvykstant į užsienį, jauna šeima gyveno nuomojamam dviejų kambarių bute Šilutėje. Tačiau gimus antram vaikui, sutuoktiniai nutarė įsigyti savo būstą, didesniame šalies mieste. Esą turėtų daugiau įsidarbinimo galimybių. Santaupų šeima neturėjo, tad vyras gavęs darbo pasiūlymą Švedijoje, juo pasinaudojo. Vyro tikslas – dirbant užsienyje sutaupytą pinigų sumą skirti pradiniam įnašui, gaunant būsto kreditą.
„Šilutėje dirbau vairuotoju, gavau pasiūlymą išvažiuot ir užsidirbt, tuo ir pasinaudojau. Švedijoje darbas legalus, atlyginimas puikus, tačiau matau, kad ir po 2 metų emigracijos, į Lietuvą pas šeimą man grįžti nepavyks. Jei norime nusipirkti savo butą be banko paskolos, reikės dirbti dar ne vienerius metus,“ - kalbėjo vyras.
Su vaikais Lietuvoje likusi moteris sako, jog Šilutėje susirasti darbą kol kas sudėtinga. „Vienam sūnui 5, kitam 3. Abu eina į vaikų darželį, o aš – bedarbė. Dėl to labai nemalonu, nes vyras turi ir mus išlaikyti, ir taupyti. Aš viena rūpinuosi vaikais, tad darbdaviai bijo, kad kai vaikai sirgs – nedirbsiu,“ - sako moteris.
Vyrą nustebimo keistos bankų sąlygos
Tuo tarpu šeimos galva Švedijoje oficialiai jau dirba 2 metus. „Pasidomėjom, kiek kainuoja butai Klaipėdoje, turėjome susitaupę pinigų pradiniam įnašui, tad grįžęs į Lietuvą atostogų, kartu su žmona apsilankėme bankuose. Likau šokiruotas,“ - teigia vyras.
Anot jo, apsilankius pirmame banke konsultantė papasakojo apie pokyčius, susijusius su būsto kreditais nuo liepos 1 dienos, ir paaiškino, kad dirbantiems šalyse, kur valiuta yra ne euras, paskola nebus suteikta.
„Sakė, kad kreditą galėtų suteikti, jei bent žmona Lietuvoje dirbtų, kad ir už minimumą, tada mano gaunamas pajamas skaičiuotų kaip bendras šeimos, bet tai kur logika? Tada jau nebesvarbu, kad mano atlyginimas ne eurai?“ - piktinosi vyras.
„Kaip jūs norite, kad emigracija sumažėtų, kai šitaip elgiatės? Aš savo šeimos jau 2 metus nematau kasdien, žmona viena vaikus augina, čia taip žlugdomi jauni žmonės, šeimos,“ - pyktį liejo vyras.
Paskolos būstui prašykite ten, kur dirbate
„Banke pasiūlė paskolos prašyti ten kur dirbu, tai kaip jūs įsivaizduojat, turėsiu paskolą Švedijoje, pirksiu namus Lietuvoje, planavau gavęs paskolą po pusmečio ar metų dar pasitaupyt bendram pragyvenimui ir Lietuvoje ieškotis darbo, o dabar ką daryti?“ - kalbėjo vyras.
Paklausus ar šeima neplanuoja kelti sparnų ir kartu išvykti iš Lietuvos, vyras atsakė tokio varianto nesvarstęs, bent jau kol kas.
„Jei neturėtume vaikų – mūsų čia nebūtų seniai. Bet išvažiuoti anksčiau negalėjome. Dabar jau kitąmet vyresnis sūnus į priešmokyklinę klasę turi eiti. Nuolat gyventi emigracijoje nenorime, tai kam tuos vaikus tampyti?“ - sakė vyras.
Tenka nuvilti vis daugiau emigrantų
Nekilnojamojo turto ekspertas Kazys Bagdonas sako, vis dažniau susiduriantis su emigrantais, norinčiais būstą įsigyti Lietuvoje, tačiau negaunančiais paskolos. „Reikalavimai labai sugriežtėjo. Nors galiu pasakyti, kad bankai kiekvieną paraišką vertina individualiai. Būna, kad paraiškų nė nesvarsto, o būna, kad atsižvelgia į kai kurias sąlygas ir paskolą suteikia. Tai individualu. Tačiau aišku yra nusivylimas žmonių, kad negali gauti paskolų,“ - sakė K. Bagdonas.
Anot pašnekovo, negavę banko kredito, emigrantai nuosavo būsto dairosi šalyse, kuriose dirba. „Tad ne tik žmonės, bet ir pinigai nebegrįžta į Lietuvą, lieka kažkur užsienyje. Tai mūsų šalies ekonomikos negyvina, tačiau tai yra bankų sprendimai. Griežtindami sąlygas, neleidžia nekilnojamojo turto burbului Lietuvoje pūstis, nors, pavyzdžiui, Klaipėdoje to burbulo nė nėra,“ - kalbėjo K. Bagdonas.
Nekilnojamo turto eksperto nuomone, tikėtina, kad bankai sąlygų nešvelnins, tad emigrantai turės taupyti pinigus ir pirkti namus be paskolų, jei jau yra tikri patriotai. Specialistai skaičiuoja, kad emigrantai kasmet įsigyja 5 procentus parduodamo nekilnojamo turto Lietuvoje.
