Tinkamas kandidatas
T. Danilevičius neseniai pristatė savo rinkiminę programą.
„Ji tinkama visiems – tiek Vykdomojo komiteto nariams, tiek futbolo žmonėms“, – mano LFF generalinis sekretorius Nerijus Dunauskas.
Jis negalėjo atsakyti, kodėl į LFF prezidento postą daugiau kandidatų neatsirado: „Galbūt lėmė tai, kad T. Danilevičius – žinoma futbolo asmenybė. Jis – buvęs rinktinės kapitonas. Jei kadaise komanda juo išrinko, vadinasi, jis turi lyderio savybių.“
Futbolo komentatorius Nerijus Kesminas netiki, kad prie LFF vairo stojus kitam žmogui, Lietuvos futbolo situacija pagerės.
„Edvino Eimonto pasitraukimas, mano akimis, nebuvo žingsnis į priekį. Mažų mažiausiai, trypčiojimas vietoje. Tačiau T. Danilevičius nebūtų blogiausias siužetas, kurį galėčiau įsivaizduoti. Tomas – žmogus, kurį pažįstu daug metų ir gerbiu, kaip asmenybę. Jeigu jis ryžtasi šiam žingsniui, vadinasi, galvoja ne apie save, o Lietuvos futbolą“, – mano N. Kesminas.
Netiki perversmais ir revoliucijomis
tv3.lt apie vienintelio kandidato į prezidentus ketinimus paklausė paties T. Danilevičiaus.
– Pone Danilevičiau, kodėl nusprendėte siekti šio posto?
– Kai gavau pasiūlymą, pagalvojau, kuo galėčiau pasitarnauti futbolui ir ką galėčiau nuveikti. Futbole esu seniai, jo specifika man žinoma, LFF veikla taipogi.
– Ir ką galite pakeisti? Kokias didžiausias problemas matote?
– Kiekvienoje organizacijoje galima tobulėti, atrasti naujų iššūkių ir siekti juos įgyvendinti. Jeigu trumpai pristatyčiau savo programą, keliu sau šiuos tikslus – pagerinti LFF įvaizdį, klubines struktūras, rinktinių lygį ir vaikų ugdymą. Reikia atgaivinti arba puoselėti ryšius su nacionaline bei vietine valdžiomis. Dabar, po paskutiniųjų įstatų pakeitimo, prezidento reprezentacinės galios didesnės.
– Jūsų pirmtakas E. Eimontas įstatų pakeitimais nebuvo patenkintas. Esą prezidento funkcija lieka tik reprezidentacine. Ar jus tai tenkina?
– Negaliu atsakyti už Edviną. Jis, tikriausiai, kalbės pats už save.
Mane toks vaidmuo tenkina. Įsivaizduoju savo atsakomybės ribas ir jas suprantu. Šiandien prezidentas vienas pats visų problemų išspręsti negali. Yra ir konferencija, ir Vykdomasis komitetas. Jie sprendžia visas problemas.
– Daug kalbama apie tai, kad kas beužimtų LFF prezidento postą, šalies futbolo situacija nepagerės. Ką apie tai manote?
– Išsikėliau tikslus ir sudariau konkrečią programą, kurią noriu įgyvendinti. Tai bus padaryta. Organizacija didelė ir rezultatus visuomenė matys.
– Kokiu prezidentu save įsivaizduojate?
– Netikiu perversmais bei revoliucijomis. Jie sukelia chaosą ir neduoda rezultatų. Jų galima pasiekti tik komandiniais sprendimais bei komandiniu žaidimu. Kaip ir futbole.
– Apie kokią savo komandą galvojate?
– Norėčiau turėti patarėją – tarybą.
Kolegialūs sprendimai
– Federacijos generalinis sekretorius N. Dunauskas – jūsų svainis. Ar tai turėjo įtakos apsisprendimui dalyvauti rinkimuose?
– Su Nerijumi mūsų keliai seniai susiję. Futbole jie buvo paraleliniai. Visą gyvenimą praleidau aikštėje, jis ten pradėjo karjerą, po to teisėjavo, ilgą laiką dirba federacijoje. Susiklostė tokios aplinkybės, kad mūsų keliai gali susikirsti.
– Minėjote, kad gavote pasiūlymą dalyvauti rinkimuose. Ar tai buvo N. Dunausko paraginimas?
– Ne. Tai tikrai nebuvo jo, o kitų žmonių iniciatyva. Yra nariai, kurie gali iškelti kandidatą į prezidentus. Tai ir buvo vienas tų narių.
– Kaip žiūrite į skandalingą E. Eimonto pasitraukimą?
– Nei turiu teisės jo pasitraukimą komentuoti, nei būtų etiška. Reikėtų Edvino paklausti ir priežastis išgirsti iš jo.
– O kaip vertinate jo prezidentavimo laikotarpį?
– Jei neklystu, jis prezidentu buvo pusantrų metų. Reikėtų pažiūrėti, ką jis per tą laiką atliko ar neatliko. Tikriausiai, buvo sukurta strategija ir jos buvo laikomasi arba ne. Reikėtų gilesnės analizės. Vienu sakiniu atsakyti nėra paprasta.
– Federacijoje daug labai ilgai dirbančių žmonių. Pilkuoju futbolo kardinolu vadinamas Stasys Stankus.
– Tai eilę metų eskaluojama, į viršų keliami tie patys gandai. Reikia pažiūrėti į konkrečius darbus, ką jie padarę ir tik tada spręsti šias problemas. Tačiau čia bėdų nematau, nes vienas prezidentas visų problemų neišspręs, jis neturi tokių galių. Yra Vykdomasis komitetas, jo galios ir sprendimai turi būti kolegialūs.
Tiki rinktinės ateitimi
– Šalies futbolo veidu galima pavadinti rinktinę. Ji šiuo metu užima 120-ąją vietą FIFA reitinge.
– Kalbant apie paskutiniųjų metų rezultatus, jie nėra tenkinantys. Ypač jei vertinčiau kaip sirgalius. Labai norėtųsi geresnių rezultatų. Iš kitos pusės, pasirinktas teisingas kelias, tinkamas specialistas, kuris turi viziją ir mato, kaip problemą išspręsti.
– Skirtingai nei tada, kai rinktinę treniravo vengras Csaba Laszlo, Igoris Pankratjevas?
– Muštą mušti nėra gražu. Tai pasiteisino ar ne, turėtų pasakyti tuo metu tokius sprendimus priėmę žmonės.
– Netyla kalbos, kad į jaunimo rinktines dažnai kviečiami ne geriausi, o tie, kurie sportuoja ar baigę Nacionalinę futbolo akademiją. Ar jums teko apie tai girdėti?
– Galėčiau pasakyti vieną dalyką – visų amžių rinktinėse turi žaisti geriausi futbolininkai. Nežiūrint į jų amžių, klubą ar šalį, kurioje rungtyniauja.
– Ar jus tenkina A lygos pajėgumas?
– Pakomentuočiau truputėlį platesne prasme. Labai patiko, kaip per paskutiniuosius metus buvo susitvarkyta su sutartų rungtynių ir lažybų problema. Aukštesnėse instancijose priimti įstatymai, kurie apriboja visus negerus dalykus. Tai – sveikintina.
Klubams ir pačiai lygai reikėtų atsižvelgti į tam tikrą modelį – piramidę, ją pradedant nuo akademijų ir baigiant pirmąja komanda. Visiems klubams patarčiau to siekti. Tik masiškumas padės išugdyti meistriškumą.
Tarp Lietuvos ir Šveicarijos
– Kuo dabar užsiimate?
– Niekada nebuvau atitrūkęs nuo futbolo. Šiam karališkam žaidimui esu pašventęs daug metų. Be to, vykdžiau skautavimo projektą. Buvau pagrindiniu jo varikliu. Bendradarbiavimą su federacija pradėjome balandžio viduryje. Taigi ryšiai ne tik nenutrūkę, o ir pastaruoju metu sustiprėję.
– Šiuo metu jus galima pavadinti skautu?
– Tiksliau – skautavimo sistemos vadovu. Prisidėjau prie sistemos sukūrimo ir šio projekto komunikacijos. Atliktas didelis darbas, radome nemažai užsienyje gyvenančių lietuvių, kurie atsiuntė gyvenimo aprašymus ir nori žaisti tam tikro amžiaus Lietuvos rinktinėse. Manau, tai – sėkmingas projektas.
– Ar čia – pagrindinė jūsų veikla?
– Šiuo metu turiu nekilnojamo turto verslą. Jei tapčiau LFF prezidentu, pagrindinė veikla būtų futbolas.
– Gyvenate Klaipėdoje?
– Esu klaipėdietis. Ten gimęs, bet daug metų gyvenau užsienyje. Šiuo metu šeima Šveicarijoje, o aš važinėju pirmyn, atgal.
– Ar tai netrukdys, jei tapsite LFF prezidentu?
– Reikėtų persidėlioti prioritetus ir daugiau dėmesio skirti futbolui. Tačiau vadovai daug keliavo, keliauja ir keliaus. Be to, pagrindinės tiek FIFA, tiek UEFA būstinės yra Šveicarijoje. Taigi didelis klausimas, kur būčiau naudingesnis – Lietuvoje ar Šveicarijoje. Faktas, kad skirsiu tiek laiko, kiek reikės.
– Tačiau Lietuvoje pagrindinis veiksmas turbūt Vilniuje, ne Klaipėdoje.
– Manau, taip. Ten federacijos būstinė.
– Planuotumėte persikelti į sostinę?
– Jei atvirai, net nebežinau, kur gyvenu, kai būnu Lietuvoje. Neturiu prisirišimo prie vieno miesto. Per visą savo gyvenimą teko dažnai keisti šalis, miestus. Persikraustymas man nėra iššūkis.
