Tiek rinktinės treneris Dainius Adomaitis, tiek krepšininkas Mindaugas Kuzminskas po skaudaus pralaimėjimo tikino, kad lietuviai su graikais žaidė panašiai kaip ir su gruzinais per čempionato atidarymą.
Dėl šio pralaimėjimo visišką atsakomybę prisiėmė treneris, kai žaidėjai siūlė visų pirma patiems pasižiūrėti į veidrodį ir pagalvoti, ko kiekvienas iš jų nepadarė. Bet emocijos atlėgs, žaidėjai išsiskirstys po klubus ir gyvenimas vėl tekės įprastu ritmu.
Bet kol dar gyvename „Eurobasket 2017“ nuotaikomis – panagrinėkime Lietuvos rinktine iš statistinės perspektyvos. Tiesa, dar nėra aiški ir galutinė Lietuvos rinktinės vieta. Priklausomai nuo šios dienos aštuntfinalio rungtynių, lietuviai gali užimti nuo 9 iki 11 vietos.
Komandinė statistika
Lietuvos rinktinė šiame čempionate gana prastai atakavo nuo baudų metimų linijos. Tikslą pasiekdavo 72,5 proc. lietuvių metimų. Iš 24 čempionate dalyvavusių ar dalyvaujančių rinktinių, su tokiu taiklumu Lietuva užima tik 17 vietą.
Pagal tritaškius metimus lietuviai įsitaisė tarp vidutiniokų. Pataikydami 35 proc. tolimų metimų mūsiškiai rikiavosi 12 vietoje.
Solidžiausiai Lietuvos rinktinė atrodė mesdama dvitaškius. Jų pataikymo procentas iš tiesų buvo įspūdingas – 58,8. Šioje kategorijoje lietuviai nusileido tik 58,4 proc. taiklumu mėčiusiems prancūzams. Pastarieji, kaip ir lietuviai, su Europos čempionatu atsisveikino jau aštuntfinalio etape.
Nors taiklumu tam tikrose srityse lietuviai nežibėjo, bet žaidė gana rezultatyviai. Vidutiniškai po 81,7 taško rinkusi rinktinė atsidūrė 7-oje rezultatyviausių čempionato komandų vietoje.
Įspūdingoje 2 vietoje lyginant su kitomis komandomis Lietuva atsidūrė pagal atkovotus kamuolius. Per rungtynes mūsiškiai nusigriebdavo vidutiniškai 40,7 kamuolio. Pagal šį rodiklį nusileista tik po 47 kamuolius atkovojantiems ispanams.
Rezultatyvių perdavimų grafa tarsi parodo, kad Lietuvos rinktinei pritrūko ir komandinio žaidimo užuomazgų. Vidutiniškai po 18,3 rezultatyvaus perdavimo atlikusi rinktinė užima tik 15 vietą tarp visų rinktinių.
Ir paskutinis akcentas – klaidos. Lietuviai visada „išsiskirdavo“ iš kitų rinktinių pagal didelį klaidų skaičių. Šiais metais mūsiškiai darė po 13,8 klaidos per rungtynes. Bet pagal šį rodiklį mūsiškiai užėmė 7 vietą. Tad šešios rinktinės klydo dažniau, o tame sąraše ir toliau dėl medalių kovojančios Rusijos bei Kroatijos rinktinės.
Žaidėjai - lyderiai
Lietuvos rinktinėje pirmuoju smuiku šiame čempionate griežė Jonas Valančiūnas. Jis rinkdavo vidutiniškai po 23,5 naudingumo balus per rungtynes. Toliau sekė Mindaugas Kuzminskas (14 n.b.) ir Mantas Kalnietis (12,5 n.b.).
Tikriausiai nenustebsite, bet pagal pelnytus taškus geriausiųjų trejetukas – identiškas. J. Valančiūnas pelnydavo po 15,8 taško, M. Kuzminskas – 15,3, o M. Kalnietis – 10,3 taško per rungtynes. Lyginant su visais žaidėjais, tai rezultatyviausias rinktinės krepšininkas užima 17-18 vietas.
J. Valančiūnas buvo pagrindinė lietuvių jėga po krepšiais. Jis sugriebdavo net 12 kamuolių per rungtynes. Tai yra geriausias rezultatas visame čempionate. Po krepšiais neblogai grūmėsi ir Jonas Mačiulis (4,7) bei M. Kuzminskas (4,3).
Rezultatyvių perdavimų kategorijoje nepralenkiamas buvo Mantas Kalnietis. Jų per rungtynes įžaidėjas atlikdavo 7,2. Pagal šį rodiklį Mantas kol kas užima pirmąją vietą tarp visų žaidėjų.
Tad kai kurie asmeniniai žaidėjų pasiekimai iš tiesų įspūdingi, bet jie nepaguodžia krepšininkų po rinktinės pralaimėjimo jau aštuntfinalyje. Tačiau Lietuva žino, kaip sugrįžti į krepšinio areną su trenksmu. Tad pergalės dar laukia ateityje.
