„Taip, kaitimo požymiai yra, bet negalime lyginti su tuo, kas buvo prieš krizę, nes požymiai kiti. Kreditavimas auga normaliai, išlaidos viešajame sektoriuje valdomos, eksporto rinkos tikrai yra stabilios, euro kurso pokyčiai - jie pagrindinės eksporto rinkos nepaveiks, nes tai yra euro zona. Kol kas nematau, dėl ko reikėtų sakyti, jog bus griūtis“, - penktadienį žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, Lietuvos ekonomika vis dar nėra pasiekusi aukščiausio augimo taško, todėl reikia galvoti apie rezervų kaupimą ir neišleisti visų pinigų, tikintis, kad jų bus visada.
„Mano įsitikinimu, mes esame ekonominio ciklo dar ne viršūnėje, o pakilime, todėl, ką daro apdairus žmogus, jis galvoja, kas bus, kai būsiu rato apačioje, ruošti rezervus, atsargas. (...) Turėjome daug pajamų iki krizės, padarėme sprendimus išlaidų srityje, galvodami, kad turėsime pinigų per amžius amžinuosius, o po to reikėjo įjungti stabdžius ne nuosekliu būdu, o rankinį stabdį“, - tikino centrinio banko vadovas.
Paklaustas, ar Lietuvoje vietoj ekonomikos skatinimo nereiktų pradėti svarstyti apie jos stabdymą, kad ūkis neperkaistų, V. Vasiliauskas teigė su tuo sutinkantis.
„Būtų tikrai nekorektiška iš mūsų pusės nurodinėti, mes savo nuomonę dėl vidutinio laikotarpio perspektyvos išsakysime, pateikdami vertinimus dėl kitų metų biudžeto, bet manau, kad priimant sprendimus reikia turėti bendrą įsivaizdavimą. Tiesiai atsakant, kartais toks pojūtis atsiranda, kad mes jau taip truputį pamiršome, kas buvo pakankamai neseniai“, - sakė V. Vasiliauskas.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2016-ųjų laikotarpiu, padidėjo 4 proc., antrąjį ketvirtį ekonomikos augimas taip pat siekė 4 procentus.
