"Net ir neturėdami prieglaudėlėje laisvų vietų, negalėjome neatsiliepti į šį pagalbos šauksmą. Sulaukėme skambučio iš Santariškių, kad po tuščiu balkonu kampe jau kurį laiką guli, dreba ir iš vietos nejuda maža katytė apipūliavusiu snukučiu.
Mūsų akys matė šimtus sužalotų, sergančių ir paliegusių gyvūnų, tačiau kaskart atvykus į vietą, širdis nukrenta kažkur į kulnus, emocijos lipa per kraštus, ir vienintelė besisukanti mintis: „privalome Tau padėti“.
Pavadinome ją Dole. Maža katytė, kurios istoriją galime tik spėlioti, bet šiandien jos kelionės pabaiga buvo tuščias kampas po balkonu, iš kurio ji jau nedrįso judėti toliau, galbūt dėl to, kad bijojo, o galbūt dėl to, kad nieko nebemato.
Mes nebegalime išgelbėti jai regėjimo, bet galbūt dar galime išgelbėti gyvybę? Jau dabar savo viduje tenka tramdyti tą vidinį balsą, kuris su priekaištu bara, kad sveikiems gražuoliams sunku namus surasti, o čia... Akla.
Bet yra patirtis, kuri primena visus tuos panašius atvejus, kai bijojom, dvejojom, bet gelbėjom ir dabar tie kačiukai turi namus ir ne tik džiugina šeimininkus, bet ir patys nebejausdami savo negalios džiaugiasi gyvenimu. O jei šis atvejis irgi toks? Ar galim už juos nuspręsti, kad jų gyvybės turi mažesnę vertę?
Dolytė pristatyta į veterinarijos klinikos stacionarą, gydymas bus ilgas ir brangus. Ar leisite mums bent pabandyti? Mums labai reikalingas Jūsų palaikymas. Jei galite prisidėti bent dalele, paaukoti galite į „Naminukų“ sąsk. mokėjimo paskirtyje įrašius: „Dolyte, gyvenk“.
