REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lenkiškų mokyklų išsaugojimas, pavardžių rašymas dokumentuose nelietuviškomis raidėmis, Vilniaus Aušros vartų atvaizdas lenkiškuose pasuose ir kiti klausimai jau kurį laiką kiša koją visiškai sklandiems Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Politologai pastebi, kad abiejų šalių vadovai šykšti vizitų vieni pas kitus. Ar premjero Sauliaus Skvernelio susitikimas su Lenkijos parlamentaru Jaroslavu Kačynskiu bus pavyzdys politikams ir padės išspręsti įsisenėjusius klausimus?

Lenkiškų mokyklų išsaugojimas, pavardžių rašymas dokumentuose nelietuviškomis raidėmis, Vilniaus Aušros vartų atvaizdas lenkiškuose pasuose ir kiti klausimai jau kurį laiką kiša koją visiškai sklandiems Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Politologai pastebi, kad abiejų šalių vadovai šykšti vizitų vieni pas kitus. Ar premjero Sauliaus Skvernelio susitikimas su Lenkijos parlamentaru Jaroslavu Kačynskiu bus pavyzdys politikams ir padės išspręsti įsisenėjusius klausimus?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Akis į akį su Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos lyderiu Jaroslavu Kačynskiu pirmadienį susitikęs premjeras Saulius Skvernelis BNS sakė matantis gerą galimybę pagerinti dvišalius santykius.

REKLAMA

„Kai kurie stereotipai šiandien galbūt neleidžia emociškai perkrovimo padaryti. Jis galėjo iš pirmų lūpų išgirsti, kokia yra lenkų tautinės mažumos situacija. Dabar yra didžiulė galimybė išspręsti problemas“, - interviu BNS Varšuvoje sakė ministras pirmininkas.

Delsti verčia tautinių mažumų klausimai

Opiausias klausimas, kalbant apie Lietuvos ir Lenkijos santykius, yra tautinių mažumų padėtis. Lietuva raginama rūpintis lenkiškų mokyklų išsaugojimu ir pagaliau įteisinti originalią pavardžių rašybą dokumentuose. Savo ruožtu Lenkija raginama pasirūpinti Lenkijoje gyvenančių lietuvių švietimu.

REKLAMA
REKLAMA

Politologas Linas Kojala mano, kad būtent šios niekaip neišsprendžiamos problemos ir lemia neblogus, bet nešiltus Lietuvos ir Lenkijos santykius. Galbūt šis S. Skvernelio vizitas, pasak L. Kojalos, padės neformaliame formate aptarti pačius jautriausius klausimus ir kartu ieškoti sprendimų.

„Yra probleminių aspektų mūsų santykiuose, kurie ir Lenkijai turbūt neleidžia kalbėti apie santykių perspaudimą. Tai yra pirmiausia susiję su tautinėmis mažumomis. Iš dalies turbūt simboliškai išnaudojami šie vizitai arba jų nebuvimas, parodant, kad iš Varšuvos pusės yra nepasitenkinimas tam tikrais klausimais. Ir kuo ilgiau tie klausimai neišsprendžiami, tol apie šiltus santykius politiniame lygmenyje ir nevertėtų kalbėti“, - tv3.lt kalbėjo L. Kojala.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tuo tarpu buvęs užsienio reikalų ministras, Seimo narys, konservatorius Audronius Ažubalis tautinių mažumų klausimų nelinkęs vadinti problema. Anot Seimo nario – tai išgalvotos problemos.

„Aš nevartočiau žodžio „problema“. Nei rusakalbiai, nei totoriai, nei karaimai, nei žydai, nei ukrainiečiai ir gudai – niekas nesiskundžia, išskyrus vieną bendruomenę, kuriai vadovauja žinomi, liūdnai pagarsėję asmenys. Nes jie neturi realaus pagrindo, tai yra išgalvotos problemos, o dar blogiau, kad vidaus politikos, švietimo, tautinių bendrijų, asmenvardžių klausimai, kuriuos kiekviena valstybė sprendžia suvereniai, dėka „pragmatiškos“ ir „išmintingos“ socdemų ir dabartinės valdančiosios partijos politikos, tapo dvišalių santykių klausimu“, - tv3.lt sakė A. Ažubalis.

REKLAMA

Baiminasi neįgyvendinamų pažadų

Vertindamas Lietuvos ir Lenkijos santykius, L. Kojala akcentavo gerą bendradarbiavimą energetikos srityje, bendrą spaudimą Baltarusijai dėl Astravo atominės elektrinės ir bendrus saugumo politikos klausimus. Tačiau politologas pažymi, kad vertinant aukščiausią politinį lygmenį, santykiuose pastebimas šaltukas, nes trūksta tiesioginio politikų bendravimo.

„Mes matėme, kad vizitų anksčiau buvo, buvo ta tradicija, kad prezidentė vykdavo į Lenkiją per nacionalinę dieną, Lenkijos prezidentas atvykdavo į Lietuvą per mūsų valstybinę šventę. Aš manau, kad tokius dalykus labai lemia asmeninis politikų kontaktas, gebėjimas surasti bendrą kalbą. Šiuo atveju matome, kad Dalia Grybauskaitė puikiai sutaria su Angela Merkel. Turbūt su Lenkijos vadovais toks ryšys nesusiformavo“, - svarstė L. Kojala.

REKLAMA

Gerai dvišalius santykius vertina ir A. Ažubalis. Tačiau Seimo narys baiminasi, kad vizito metu S. Skvernelis J. Kačynskiui galėjo prižadėti neįgyvendinamų dalykų.

„Labai sunku žinoti, ką jie kalba ir kalbėjo, ir kokią poziciją Lietuvos premjeras nuvežė į Varšuvą. Bent jau Seime tokia pozicija nebuvo aptariama, Vyriausybėje, kiek aš žinau, irgi nebuvo aptariama. Tai ar nebus taip, kaip anksčiau būdavo, liūdna tradicija – nuvažiuoja premjeras ar prezidentas, paimprovizuoja, pažada tai, ko negali padaryti, nes nėra sutarimo tarp pagrindinių politinių jėgų, ir išvažiuoja. O kai ateina laikas tuos pažadus vykdyti, tiesiog jų negalima vykdyti. Kartais jie būna neįvykdomi, kaip Lietuvių kalbos valstybinis statusas, kuris yra įtvirtintas Konstitucijoje. O asmenvardžiai yra kalbos dalis, ne kažkoks totemas, ne herbas. Tai yra lietuvių kalbos dalis“, - teigė A. Ažubalis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lenkijos pilkasis kardinolas – J. Kačynskis

Politikos apžvalgininkai J. Kačynskį tituluoja įtakingiausiu Lenkijos politiku. L. Kojala mano, kad šis apibūdinimas pelnytas, nes jokie svarbūs sprendimai be J. Kačynskio, matyt, nėra priimami.

„Viską lemia paprastas faktas, kad jis yra partijos vadovas, lyderis, kuris pasirinko tokią strategiją – ne pats žengti į rinkimus su savo pavarde ir vesti partiją į priekį, o pasirinkti kitus asmenis į aukščiausias politines pozicijas, bet kartu išlaikyti neformalią įtaką. Ir jis ją sėkmingai išlaiko. Mes matome, kad Lenkijos politika iš esmės sukasi aplink jį. Ko gero, daugelis strateginių sprendimų be Kačynskio pritarimo ir aptarimo tų klausimų nėra priimami“, - sakė L. Kojala.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų