Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) atlikta didžiausių pramonės įmonių vadovų apklausa atskleidė, kokios tendencijos bus jaučiamos 2017 m. III ketvirtį.
Iš apklausos matyti, kad tik dviejuose sektoriuose nusiteikiama, kad darbuotojų skaičių nemažės, kituose sumažėjimas galimas net iki pusės. Be visa to, jaučiamos ir nuosaikesnės nuotaikos dėl algų kilimo.
Medienos pramonėje darbuotojų mažės daugiausiai
Iš vadovų apklausos matyti, kad visuose pramonės sektoriuose daugiau nei pusė įmonių darbuotojų skaičiaus neketina nei didinti nei mažinti. Tačiau išsiskiria trys sektoriai. Štai elektronikos pramonės įmonėse labiau tikimasi kad darbuotojų daugės nei kad, skaičius nesikeis. Įskaitant ir chemijos pramonės įmones, pastarųjų vadovai vieninteliai nurodė, kad darbuotojų skaičius mažėti neturėtų.
Stebino medienos pramonės įmonių vadovai atsakymai, kur beveik pusė (44 proc.) nurodė, kad darbuotojų skaičius mažės.
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas komentuoja, kad visiškai natūralu, jog dauguma nurodo, kad darbuotojų skaičius nesikeis. Tačiau medienos pramonės sektorius iš ties stebina. Jis svarsto, kad tokį rezultatą galėjo lemti efektyvesnė medienos ir baldų pramonės veikla.
„Ar „Ikea“ daro spaudimą, kad pardavimai vienam darbuotojui būtų kuo mažesni, jei nori būti konkurencingas rinkoje turi būti labai efektyvus. Tai mažinti darbuotojų skaičių, didinti pajamas ir būti labai našus. Bet kad beveik pusė planuoja mažinti darbuotojų skaičių, kai ši pramonės šaka auga, tai keista. Tai indikuoja, kad ir toliau daug investicijų bus daroma šitame sektoriuje dėl našumo“, – mano jis.
LPK patarėjas ekonomikai Jonas Vadapalas nurodo, kad labiau darbuotojų skaičiaus mažėjimo tikisi tos įmonės, kurios anksčiau daugiau investavo į tam tikrą naujų renginių automatizavimą ir atnaujinimą. Ir tai galioja ne tik medienos pramonės įmonėms, bet ir visoms, kurios investuodamos į naujas technologijas ketina sutaupyti darbuotojų skaičiaus sąskaitai.
„Klausėme kalbėjomės su įmonėmis ir sakė, kad nesitiki tiek daug darbuotojų skaičiumi plėstis ateityje, nes yra nauja įranga, prie kurios galės mažiau darbuotojų dirbti ir atitinkamai gaus didesnę algą. Tai nėra, kad bando atleisti didelę dalį darbuotojų, jie tiesiog sparčios plėtros į ateitį nesiekia, šiuo bent laikotarpiu. Siekia išnaudoti turimus resursus ar daugiau per algų kilimą.
Šie rezultatai medienos sektoriaus stebina. Patys lyginome su praėjusiais rezultatais ir matome, kad jie sakė, jog labai nemažai investavo į technologinius atsinaujinimus ir tai leidžia jiems tapti našesniais, sukurti daugiau pridėtinės vertės per trumpesnį laiką ir sparčiai nebedidinti darbuotojų skaičiaus. Be to, gal tas darbuotojas bus ne tokios kvalifikacijos, kokios jam dabar reikėtų“, – pamini J. Vadapalas.
Atlyginimus žada didinti daug mažiau verslininkų
Apklausos rezultatai rodo, kad trečdalis įmonių vadovų planuoja darbuotojų atlygio kilimą – tai kur kas mažiau nei antrąjį šių metų ketvirtį, kas leidžia daryti prielaidą apie lėtėjantį vidutinio darbo užmokesčio augimą šalyje.
Elektronikos pramonė išsiskyrė ne tik darbuotojų skaičiaus didinimo klausimu, bet ir atlyginimų. Net 83 proc. apklausoje dalyvavusių vadovų planuoja kelti darbo užmokestį. Tuo tarpu kituose sektoriuose matomas lėtėjantis darbo užmokesčio augimas. 44 proc. apklaustų medienos ir baldų pramonės įmonių vadovų nurodė, kad atlyginimą didins, 39 proc. – tekstilės ir drabužių pramonės, 36 proc. – chemijos pramonės, 23 proc. – maisto ir gėrimų pramonės, 23 proc. – metalų, mašinų ir įrenginių pramonės.
Reikėtų pasidžiaugti, kad visi iki vieno vadovo nurodė, jog atlyginimai nemažės.
Analitikas T. Povilauskas komentuoja, kad apdirbamosios pramonės algos per metus jau paaugusios gana nemažai – apie 10 proc. Taip pat veikia ir faktorius, jog dažniausiai algos pakeliamos metų pradžioje, tad metų viduryje algų augimas bus lėtesnis.
„Po spartaus augimo, natūralu, kad augimo tempas sulėtės. Nėra kalbama apie tai, kad algos mažės. Tai normalūs lūkesčiai tiek iš ekonomikos, tiek iš įmonės vadovų. Tačiau ar augimas sulėtės, tai parodys galutiniai įmonių rezultatai. Jei pasiteisins lūkesčiai, kad trys ketvirtadaliai įmonių ruošiasi didinti eksportą ir pajamas, tai ir atlyginimų augimo rezultatai gali būti didesni. Tai lūkesčiai vieni, bet rezultatai gali būti kiti“, – teigia jis.
Pasak T. Povilausko, įmonių vadovų lūkesčiai iš esmės atspindi visą konsensusą dabartinėje ekonomikoje – ekonominis pakilimas pakankamai stiprus ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje ir pramonė iš to gali pasipelnyti.
„Bent pusmečiui šios jų prognozės labai racionalios. Vėlgi, nėra, kad viskas turi būti gerai, natūralu, kad tam tikri sektoriai, pavyzdžiui tekstilės ir drabužių, nors bendroje sumoje kažkiek augantis, bet ten yra tam tikrų siuvyklų, kurios pasitraukia iš rinkos, ar kurioms sekasi blogai, mažas našumas, ar kurios labai priklausomos nuo minimalios mėnesio algos (MMA). Nebūtinai visoms įmonėms tame sektoriuje gali būti labai gerai arba labai blogai“, – prideda analitikas.
LPK patarėjo ekonomikai pasakojimu, žiūrint apklausos rezultatus nuo metų pradžios matyti, kad iš pradžių įmonių vadovai buvo nusiteikę, jog atlyginimai labai sparčiai didės, o dabar jau jie nebesitiki tokio staigaus šuolio kaip praeitais metais. Anot jo, atlyginimus įmonėms leis kelti didesnės pajamos, kurių tikimasi iš eksporto ir daugėjančių užsakymų. Taip pat investuojant į įrenginių atnaujinimą reikės aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, kuriems taipogi reiks mokėti daugiau.
„Kalbėjomės su tekstilės ir drabužių pramonės atstovais, kad šie dabar neinvestuoja į technologinius atsinaujinamus, bet gal tik šiuo laikotarpiu stengiasi investuoti mažiau. Nežinia, kas bus kitų metų pradžioje. Tada gal bus matyti šuolis. Šį ketvirtį elektronikos pramonėje, chemijos pramonėje, medienos ir baldų pramonėje eksportas bus pagrindinis variklis vejantis link aukštesnių algų“, – komentuoja Jonas Vadapalas.
Vidaus rinkoje kainos sparčiai kilti neturėtų
Lietuvos eksportas augo kiekvieną šių metų ketvirtį, o iš apklausos matyti, kad teigimia įmonių vadovų lūkesčiai leidžia tikėtis ir toliau išlaikyti panašų eksporto augimo tempą iki metų galo.
Apklausa parodė, kad 57 proc. (7 proc. punktais daugiau nei praėjusį ketvirtį) vadovų tikisi didinti eksporto apimtis. Labiausiai didinti eksporto apimtis yra nusiteikę medienos ir baldų (78 proc. – padidės), maisto ir gėrimų (77 proc.) bei elektronikos gamintojai (75 proc.).
J. Vadapalas sako, kad apklausiant vadovus šie kalbėdami apie kainų kilimą akcentavo eksporto kainas.
„Lietuvos rinkoje kartais jaučiasi tam tikras prisisotinimas tam tikrų prekių ar vartojimo augimas nebekyla taip sparčiai kaip tikėtasi, dėl to daugiau matosi eksporto augimas ir naujų sutarčių sudarymas, tad stipresnis kainų augimas ne į Lietuvos rinką nutaikytas, o nebent į eksporto“, – sako LPK patarėjas ekonomikai.
Apklausos rezultatai rodo, kad 47 proc. vadovų tikisi nepakitusio pajamų lygio iš vietinės, t.y. Lietuvos rinkos. Be to, net 38 proc. maisto ir gėrimų apdirbamosios pramonės vadovų prognozuoja pajamų mažėjimą, o tokie lūkesčiai gali signalizuoti apie lėtėjantį vidaus vartojimą.
„Nors 21 proc. apklaustų vadovų teigia matantis teikiamų paslaugų kainų kilimą, tai daugiau susiję su augančiomis pajamomis iš užsienio rinkų. Tuo tarpu nors Lietuvoje metinė infliacija birželio mėnesį buvo aukščiausia visoje ES, vis dėlto mūsų atlikta apklausa rodo, jog ateityje galimas lėtesnis kainų augimas, nes net 74 proc. respondentų teigė artimiausiu metu nekelsiantys parduodamos produkcijos kainų“, – rašoma LPK išvadose.
Analitikas T. Povilauskas mano, kad infliaciją pastaruoju metu Lietuvoje didino akcizinės prekės ir paslaugų sektorius. Gamybininkai nejaučia didelio spaudimo kainų didinti, nes ir Europoje šių pramonės šakų kainos sparčiai neauga.
