„Sodra“ pristatydama algų statistiką nurodė profesijas, kur tikimybė, kad algos didėjo bei mažėjo – didžiausia. Štai labiausiai pajamų padidėjimą turėjo pajusti tie, kurių darbo užmokestis susietas su minimalia mėnesio alga (MMA). Keturi iš penkių (79 proc.) dirbančiųjų, 2016 m. antrą ketvirtį uždirbusių MMA ir mažiau ir tebedirbusių šiemet, turėjo pamatyti bent 5 proc. didesnius skaičius savo algos lapeliuose.
Tad labiausiai pasisekė šioms specialybėms: ugniagesiai, nekvalifikuoti žemės ūkio darbininkai, lauko augalų, gyvulių augintojai, vaikų priežiūros darbuotojai, biurų valytojai, viešbučių kambarinės, skalbėjai ir lygintojai. kiti kūrybiniai darbuotojai ir atlikėjai, virėjai, virtuvės pagalbininkai, slaugos specialistai, medicinos laboratorijų technikai, programinės įrangos kūrėjai. Būtent apie 70 proc. šių profesijos atstovų turėjo pajausti algos didėjimą.
Tačiau 17 proc. gyventojų atlyginimai antrą šių metų ketvirtį sumažėjo. Apie 20 proc. šioms profesijų grupės priklausančių žmonių gavo mažesnę algą: dėstytojai, mokytojai, kiti mokymo specialistai, betonuotojai, tinkuotojai, dažytojai, statybininkai, montuotojai, suvirintojai, pieno produktų gamintojai, drabužių sukirpėjai, siuvimo ir siuvinėjimo mašinų operatoriai, draudimo agentai, barmenai, sporto treneriai, instruktoriai, teisėjai, verslo paslaugų srities ir administracijos vadovai.
Klausimą kelia mažiau uždirbantys mokytojai bei statybininkai
„Sodros“ duomenys nustebino ir analitikus. Mat statybų sektorius ypač atsigauna, paklausa didžiulė ir algos ten didėja. Paaiškinimas, kodėl šių metų antrą ketvirtį algos galėtų būti mažesnės nei praeitais metais – šešėlis. Pasak DNB banko vyresniosios analitikės Indrės Genytės–Pikčienės, statybų sektorius vienas tų, kur labiausiai šešėlyje. „Gali būti, kad ne visi apskaitomi tie pokyčiai statybų sektoriuje“, – nurodė ji.
Stebina ir mokytojų algų statistika, tačiau tai galima paaiškinti demografinėmis priežastimis – gyventojų skaičius mažėja, tad reikia mažiau ir mokytojų.
„Pernai metais rugsėjo mėnesį buvo didinti atlyginimai švietimo sektoriuje, tai metiniame pokytį dar bus galima tai matyti. Gali būti, kad ne visiems antrą ketvirtį didėjo, nes kalbant apie visą švietimo tinklą, gyventojų šalyje mažėja, natūralu, kad mažėja ir mokytojų poreikis – mažėja darbų apimtys ir atitinkamai tas ir atlyginimą paveikė. Procentaliai reiškia tikrai, kad ne visiems sumažėjo ir tie mokytojai, kurie turi didelį darbo krūvį miestuose, jiems neturėjo būti mažinama, tik tie, kurie pateko į tą periferiją, susidūrė tiek su demografiniais pokyčiais, tiek su viso tinklo racionalizavimo pokyčiais“, – svarsto analitikė.
„Nordea“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Žygimantas prideda, kad kartais suveikia sezoniškumas, dėl to atsiranda tam tikri svyravimai, ypatingai statybų bei restoranų sektoriuose. Galėjo būti sumažėjęs darbuotojų poreikis, o tai nulėmė ir algų statistiką. Tuo tarpu mokytojų atlyginimams įtaką galėjo padaryti tam tikros išmokos – premijos ar atostoginiai.
Analitikė I. Genytė–Pikčienė sako, kad viešojo sektoriaus algas diktuoja valdžios priimami sprendimai, o privatų sektorių paveikia pati rinka – paklausa, konkurencija. „Jeigu jų teikiamos paslaugos ir gaminama produkcija paklausi, tai darbo užmokestis didėja, jei ne – jis mažėja. Taip pat svarbu ir vieta, kur jie veikia“, – sako ji.
Tačiau taip pat svarbus aspektas – kokia rinkoje specialistų pasiūla. Prie to prisideda ir emigracijos faktorius, ir perkvalifikavimo problemos.
„Tam tikrų profesijų pas mus yra perteklius, o tam tikrų inžinerinių profesijų ar IT – didžiulis trūkumas. Kiek teko bendrauti su investuotojais, tai jaučiasi periferijose, regionuose, kur nori statyti gamyklą, o ten stovi profesinio ugdymo mokykla ir ruošia grožio specialistus, kurių tame regione tiek daug nereikia, kiek jų paruošiama. Pirmiausia tai reiktų, kad mūsų švietimo ir perkvalifikavimo sistemos atitiktų darbo rinkos poreikį ir būtų atsižvelgiama kokių specialistų reikia, o ne kokia specialybė patraukliau ar gražiau skamba, kad pritrauktų tą norintį studijuoti.
Iš tikrųjų, kalbant apie grožio industriją, matyti, kad tų specialistų Lietuvai per daug ir tikimybė, kad čia bus sunkiau susirasti darbo ir užmokestis mažės – didesnė“, – mano I. Genytė – Pikčienė.
Ž. Mauricas: individualių atvejų gali būti įvairių
Ekonomistas Ž. Mauricas įsitikinęs, kad kai po šių metų žiūrėsime į bendrą metinę statistiką, tendencija bus, kad arba atlyginimai augo, arba nesikeitė, mat masiškai jie pradedami mažinti tik, kai ateina krizė. Tačiau individualių atvejų gali būti įvairiausių
„Individualiai gali būti įvairių atvejų. Gal atlyginimo kintama dalis susieta su bendrais visos įmonės pasiekimais arba asmeniniais pasiekimais, tai be abejo jei pasiekimai krenta, tai ir atlyginimas krenta. Tokių variantų gali būti, tačiau atlyginimas nelinkęs mažėti, nebent krizė, arba darbuotojas keičia darbą ir sutinka už mažiau dirbti kitame darbe“, – teigia jis.
Bet vėlgi, prisimindamas 2008 m. krizę, ekonomistas teigia, kad darbdaviai nėra linkę mažinti atlyginimą. Greičiau jau bus mažinamas darbuotojų skaičius.
„Jei sumažina atlyginimą, tai dingsta jo motyvacija, pradeda boikotuoti, tai geriau nemažinti. Geriau mažesnį bonusą išmokėti, bet jei mažini bazinį atlyginimą, gali neigiamos reakcijos sulaukti, tai realiausias kelias sumažinant etatų skaičių“, – svarsto jis.
Be to ekonomistas prideda, kad tokioje valstybėje kaip Lietuva, kur kelios įmonės gali pakeisti bendrą statistiką, reikia žiūrėti ne ketvirtinius, o metinius ar net 2–3 metų duomenis.
„Skirtumai būna, priklausomai nuo to, kokios išlaidos, kokios pajamos sektoriuose. Sektoriai, asmenys individualūs, jų reali perkamoji galia sumažėja, nors visoje ekonomikoje kyla.
Bendroje statistikoje visuose sektoriuose bus kilimas. O asmeniškai tai žinoma, ne visiems kyla atlyginimai. Bet bendrai kad kristų bazinė alga ne, tikrai neturėtų“, – įsitikinęs jis.
