Vos tik Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pasiūlė buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suteikti prezidento statusą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis pasisakė idėjos nepalaikantis, o ši, pasirodo, neaptarta su frakcija.
Nepasitarei su partija? Nelauk palaikymo
Tik idealiu atveju kiekviena politinė organizacija ir jos veidai turi vieningą nuomonę, kurią suderina po partijos ar frakcijos posėdžio, mano politologas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Mindaugas Jurkynas.
„Tačiau, kaip matome per pastaruosius porą dešimtmečių, įvairūs Seimo nariai, ypač aukštesnėse pareigose, gali turėti idėjas, kurios, tarkim, nėra aptartos frakcijos, partijos viršūnėlių tarpe. Kartais tos idėjos gali turėti skirtingą vertybinį vertinimą tarp kitų partijos lyderių“, - tv3.lt sakė M. Jurkynas.
Politologas tokį liapsusą siūlo vertinti iš komunikacinio aspekto, o partijai – geriau nušlifuoti bendras pozicijas prieš jas paleidžiant į eterį.
„Gali būti nesutarimų. Bet aš sakyčiau, kad jie nieko iš esmės pernelyg nekeičia. Dabar gal kilo kažkam kažkokia idėją. Buvo idėja ir dėl pianino, ir dėl tautinio kostiumo irgi nepasitarus su frakcija ir su kitais, tai galėjo būti priimta skeptiškai. Kai Seimo nariai išmeta vienokią ar kitokią idėją nepasitarę, natūralu, kad jie nebūtinai gali surasti pritarimo vien dėl to, kad ji nebuvo aptarta partijos gretose“, - teigė M. Jurkynas.
R. Valatka: šitaip elgiasi vaikai
Tačiau apžvalgininkas Rimvydas Valatka partijos nesusitarimą vadina vaikišku ir mėgėjišku elgesiu. Anot jo, profesionalioje politikoje sprendimai priimami juos gerai apsvarsčius ir pasitarus, o idėjos į viešumą iškomunikuojamos tik prieš jas priimant, įregistravus įstatymo pataisas ar panašiai.
„Kadangi jie visi yra mėgėjai, ne profesionalai, tai jiems kas į galvelę šauna, jie tuoj bėga pasisakyti į televiziją, į portalus ir taip toliau. Taip šitaip elgiasi vaikai. Čia yra mėgėjiškumas. Politika yra toks pat darbas kaip inžinieriaus, kaip ekonomisto, kaip profesoriaus ir jį reikia dirbti rimtai. Negali atbėgęs iš kaimo žmogus būti politikas dėl to, kad jį išrinko. Dėl to, kad tave išrinko, niekas nepasikeičia“, - tv3.lt kalbėjo R. Valatka.
Buldozerio principas visuomet atsirūgsta
Tuo tarpu komunikacijos ekspertas Kęstutis Gečas teigia, kad iš nevykusios partijos komunikacijos negalima daryti išvadų apie tai, ar komunikacija veikia partijos viduje. Tačiau, anot jo, svarbiausia, ką toks nesutarimas praneša aplinkai.
„Kaip ir bet kurioje organizacijoje – bet koks vadovų, galvų nesusikalbėjimas labai nereikalingas, nenaudingas, o dažnai ir labai žalingas. Todėl geriausia, kai tos galvos privačiai tarpusavyje išsiaiškina ir tada turi vieningą poziciją“, - tv3.lt kalbėjo K. Gečas.
Taip pat K. Gečas atkreipia dėmesį, kad idėja visada turi būti aptarta iš anksto, jei tik jai reikia palaikymo, o bandymas prievarta priimti vienokį ar kitokį sprendimą nesibaigia geruoju.
„Jeigu tau reikia kitų žmonių palaikymo, tau reikia prieš tai komunikuoti, „parduoti“ idėją, supažindinti su problema, pasiūlyti sprendimą ir pasakyti, koks yra geriausias sprendimas. Tai reikėtų daryti visada, kai tau reikia palaikymo. Jeigu tau nereikia palaikymo, gali daryti buldozerio principu ir kalbėti be jokio paruošimo, priversti juos daryti viena ar kita. Bet tai nėra gerai“, - teigė K. Gečas.
