REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

10 tūkst. žingsnių rekomenduojama kasdien nueiti kiekvienam, kadangi būtent menkas fizinis aktyvumas didina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kaip širdies ir kraujagyslių susirgimai, diabetas ar kitos ligos. Vis dėlto, taip dažnai akcentuojami būtini 10 tūkst. žingsnių per dieną ne visiems gali suteikti papildomos naudos ir sveikatos gerinimo.

10 tūkst. žingsnių rekomenduojama kasdien nueiti kiekvienam, kadangi būtent menkas fizinis aktyvumas didina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kaip širdies ir kraujagyslių susirgimai, diabetas ar kitos ligos. Vis dėlto, taip dažnai akcentuojami būtini 10 tūkst. žingsnių per dieną ne visiems gali suteikti papildomos naudos ir sveikatos gerinimo.

REKLAMA

Trenerė Erika Burinskaitė tv3.lt skaitytojams pasakoja, kokie yra šio rekomenduojamo kasdien nueiti atstumo pliusai bei kada žingsnių galima, tiesiog, neskaičiuoti.

„Tiesa ta, kad bet koks fizinis aktyvumas yra naudingas žmogui, kadangi mūsų kūnai yra sutverti judėjimui. Visgi, jei dirbame sėdimą darbą, o dienos pabaigoje toliau laiką leidžiame ant sofos prie televizoriaus ar kompiuterio, bet koks judėjimas yra gyvybiškai būtinas. Kalbant apie 10 tūkst. žingsnių, juos itin svarbu pasiekti esant fiziškai pasyviam, kadangi vaikštant dirba didžioji dalis raumenų, suaktyvėja širdies bei kraujagyslių veikla, suaktyvinama medžiagų apykaita, pakeliamas kūno tonusas, pagerėja nuotaika, taip pat padidinamas ir protinis darbingumas“, – sako pašnekovė.

Ligų prevencija

Šis rekomenduojamas nueiti atstumas yra minimali riba norint išsaugoti sveikatą. Tai ypač svarbu ir vyresniame amžiuje, kada bėgioti gali ne kiekvienas ir vaikščiojimas tampa saugia bei ilgai trunkančia fizine veikla. Specialistė priduria, kad turintiems antsvorio, sąnarių ar stuburo problemų, vaikščiojimas taip pat yra vienas iš tinkamiausių pasirinkimų sveikesnio ir aktyvesnio gyvenimo link. Be to, dirbantiems uždaroje patalpoje ir kasdien sėdintiems vienoje vietoje, darbo dienos eigoje ypatingai rekomenduojama bent trumpam išeiti į lauką, pakvėpuoti grynu oru bei pasivaikščioti sparčiu žingsniu.

REKLAMA
REKLAMA

„Įvardinti 10 tūkst. žingsnių yra riba, kuri neturėtų nusvirti į mažesnę pusę, todėl įveikti šį atstumą kiekvieną dieną patartina visiems. Tai vienu ėjimu užtrunka apie pusantros valandos. Pasivaikščiojus nuo pusvalandžio iki valandos gryname ore kasdien galėsime džiaugtis ne tik pakilesne nuotaika, padidėjusia energija, tačiau ir gražėjančiomis kūno formomis.

REKLAMA

Be to, tyrimai įrodė, kad kasdien vaikščiojant, ar tiksliau tariant, būnant fiziškai aktyviems, galime prailginti savo gyvenimo trukmę net 3-7 metais. Taip pat vaikščiojimas gali padėti sumažinti depresijos požymius, o moterims, ypač vyresniame amžiuje, mažina tikimybę susirgti psichinėmis ligomis. Taigi, nepaisant kiekvieno amžiaus ar lyties, spartus ėjimas su savimi atneša daugybę pliusų“, – tvirtina Erika Burinskaitė.

Kada vaikščiojimas nesuteikia naudos?

Vis dėlto, kalbant apie fiziškai aktyvų žmogų, kuris kasdien važinėja dviračiu, keletą kartų per savaitę atlieka aerobinius užsiėmimus sporto salėje, žaidžia tenisą ar užsiima kita aktyvia veikla – toks žmogus skaičiuoti žingsniu gali tik dėl įdomumo.

REKLAMA
REKLAMA

„Tokiu atveju kasdien nueinant 10 tūkst. žingsnių papildomos naudos pasiekta nebus, o tik uždėtas papildomas pliusas sveikoje gyvensenoje, kadangi žmogus ir taip pakankamai juda, yra fiziškai aktyvus. Kaip ir minėjau, šį rekomenduojamą nueiti žingsnių skaičių būtina sekti tiems, kurie gyvena labai pasyvų gyvenimą ir galvoja, kodėl dažnai kimba ligos, skauda nugarą ar kojas, trūksta energijos.

Dirbantiems sėdimą darbą yra gyvybiškai svarbu sekti savo fizinį aktyvumą ir nelaukti, kol kūnas visiškai sugrius, neatsigins ligų ir taps silpnas. Geriau iš anksto užsiimti prevencija ir jei sveikas bei aktyvus gyvenimo būdas jums yra nauja – kasdienis vaikščiojimas bus puiki pradžia gerinant savo sveikatą.

Taip pat pradėjus vaikščioti svarbu pasirinki vidutinį intensyvumą, tai yra einant plačiai mosikuoti rankomis ir pasiekti tokį greitį, kad kvėpavimas taptų intensyvesnis, tačiau nedustumėte. Be to, intensyvumą galima sekti naudojant širdies ritmo matuoklį ir pasiekti vidutinį širdies ritmo intensyvumą“, – patarimais dalinasi trenerė Erika Burinskaitė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų