Lietuvos Vyriausybė siūlo visoms trims šalims susitarti dėl vadinamojo SGD regioninio paketo, kuriame būtų įvertinta Klaipėdos SGD terminalo, būsimo Estijos terminalo ir Inčukalnio saugyklos reikšmė. Jei pavyktų susitarti, Lietuva siektų maždaug 100 mln. eurų europinės paramos Klaipėdos SGD terminalui, tuomet dujos vartotojams atpigtų 5-7 proc.
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala Lietuvos ir Latvijos santykius vadina dvejopais. Viena vertus, turime daug bendrų interesų, mus sieja bendra istorija, kultūra ir panaši kalba, kita vertus, gražiems santykiams koją dažnai pakiša konkurencija.
„Investicijos, dėmesys iš didžiųjų pasaulio valstybių, dėl jo dažniausiai tenka konkuruoti. Todėl santykis tarsi ir geras, bet praktikoje kažkokių didžiulių proveržių nutinka ne taip dažnai. Tai nebūtinai yra blogas dalykas. Mus tai galbūt skatina tobulėti, bet neleidžia sakyti, kad mes esame visiškai vientisas darinys, turintis bendrus interesus ir dėl visko visuomet susitariantis. Tas pats Klaipėdos uostas irgi su Ventspilio uostu dažniausiai konkuruoja, tai gali tapti niuansu, kalbant su Baltarusija dėl krovinių“, - tv3.lt kalbėjo L. Kojala.
Tuo tarpu Seimo narys, buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis mano, kad latviams daugeliu klausimų paprasčiausiai trūksta brandos ir strateginio mąstymo apie tai, kas visoms Baltijos valstybėms neštų naudą.
„Tai mes matome iš tos pačios jūrų sienos sutarties, kurią Lietuvos Seimas jau kada ratifikavo, o Latvijos politikams vis pritrūksta ryžto. Daug dalykų yra. Lygiai taip pat kaip tie nelabai rimtai atrodantys žaidimai, bandant paimti šimtą kitą milijonų eurų Klaipėdos uosto sąskaita ir paimti baltarusiškus krovinius į Latvijos Ventspilį ir kitus uostus, užmirštant, kad yra daug didesnis iššūkis, patiems latviams baubas – Astravo atominė elektrinė. Gal latviai neįsivaizduoja, realiai nesuvokia, kad jeigu įvyktų katastrofa, tai Latvija neliktų kažkur nuošaly, ji čia pat prie Astravo. Tai tie dalykai, kada mes nesulaukiame solidarumo reikalingo, man atrodo pakankamai nerimtai. Šiuo atveju Latvija sprendžia ne strateginius klausimus o daugiau tokius einamus – va čia dabar gausiu pinigą ir viskas bus gerai“, - tv3.lt sakė A. Ažubalis.
Kiek optimistiškiau į kaimynių bendradarbiavimą žiūri Latvijos Seimo narys Romualdas Ražukas. Anot jo, mūsų santykiai dabar geri, galime vieni iš kitų mokytis, tik reikia labiau susitelkti į ekonomines ir socialines problemas.
„Didžiausias iššūkis yra ekonominis lygis, gyventojų nepasitenkinimas. Nors gerėja ekonomika ir Latvijoje, ir Lietuvoje maždaug vienu tempu, žmonės žiūri, kaip gyvenama Vakarų Europoje. Jie pavargo laukti, kada algos, sveikatos apsauga, socialinės garantijos bus kaip Europoje. Šiuo klausimu reikėtų daugiau dirbti. Kas man pavyko, tai Lietuvos pavyzdžiu įtikinti Latvijos premjerą ir faktiškai įvesti privalomą sveikatos apsaugos draudimą, pas mus jo nebuvo, padėtis buvo siaubinga. Ir taip mums reikėtų eiti visur. Nes kitų problemų yra“, - tv3.lt kalbėjo R. Ražukas.
