Tai negalioja tada, kai žvėreliai ar paukščiai akivaizdžiai sužaloti ir jiems reikalinga pagalba.
Atklydo gražuolė gulbė
Apie sužeistą gulbę, kuri pati atėjo tarsi ieškodama pagalbos, papasakojo portalo tv3.lt skaitytoja Rugilė. Pasak jos, artimiesiems nepavyko sulaukti tarnybų dėmesio.
„Prieš kelias savaites į močiutės, gyvenančios Vilkaviškio rajone Keturvalakių sen., kiemą atklydo gulbė. Mama tuo metu atostogavo šioje gyvenvietėje. Pastebėjo, jog paukštis nepakelia vieno sparno. Skambino gyvūnų globėjų asociacijai, gyvūnų apsaugos departamentą ir kitas įstaigas.
Gyvūnų apsaugos departamentas sakė, jog pasirūpinti atklydusiu paukščiu yra ne jų kompetencija. Patarė skambinti gyvūnų globėjų asociacijai. Šie liepė paukštį uždaryti, tuomet jie atvažiuosią. Kadangi gulbė laukinė, mes jos uždaryti negalime.
Be to, paukštis laukinis ir nežinia, ko gali iš jo tikėtis. Kolkas pamaitiname gulbę batonu, bet ką daryti toliau - nežinia. Ruduo ne už kalnų, o gulbė skristi vis dar negali. Įprastai laiką leidžia šalia esančiame melioracijos griovyje arba nedidelėje baloje. Išalkusi ateina į kiemą", - nurodė Rugilė. Jos teigimu, artimieji nežino, kur kreiptis ir kaip su gulbe elgtis.
Kištis į gamtą reikia ne visada
Susisiekus su Gyvūnų globėjų asociacija, veterinarijos gydytoja Jurgita Gustaitienė priminė keletą konkrečių patarimų, kuriuos turėtų žinoti žmonės. Be to, kaip suprasti, kada pagalba gali tik pakenkti.
„Jeigu sparnas tikrai yra lūžęs, ji negalės išskristi į šiltus kraštus. Yra keli variantai: leisti gulbei sulaukti rudens, o rudenį reikėtų pristatyti arba į gyvūnų globėjų asociaciją, arba savo sodyboje žiemą laikyti, o pavasarį paleisti tiesiog.
Turime nemažai atvejų, kai taip peržiemoję pas žmones gulbės pavasarį sėkmingai sau gamtoje randa porą. Jeigu paukštis dabar dar normaliai juda, plaukioja, vaikšto, reikėtų dar nelysti prie jo. O rudenį tada jau imtis veiksmų ir skambinti mums.
Kai žmogus mato, kad paukštis kraujuoja ar jau yra leisgyvis, tada reikėtų arba amputuoti patiems sparną, arba atiduoti į tokias sodybas, kuriose žmonės savanoriškai pasirūpina gulbėmis. Gulbė pati save maitina, todėl jai nereikia tiek daug išteklių net ir žiemą“, - nurodė veterinarijos gydytoja.
Pasak jos, net plėšriuosius paukščius galima prižiūrėti, globoti namuose, jie sėkmingai išgyvena. Juolab, yra daug globėjų, galinčių juos priglausti.
„Bet kartais pasakome, kad jeigu jau gyvūnas stipriai sužalotas, galbūt reikėtų nesikišti į gamtą, jos ciklą. Juk būna sergančių, ligotų gyvūnų, tai gamta moka susireguliuoti pati“, - priminė specialistė.
Laukiniai gyvūnai – „valdiški“?
Veterinarijos gydytoja J. Gustaitienė priminė esminius dalykus žmonėms, kaip elgtis pamačius sužalotą gyvūną ar paukštį ir norint jam padėti. „Pirmiausiai – šimtu procentų reikia įsitikinti ar gyvūnui iš vis reikalinga pagalba. Nes turime priprasti, kad mūsų miestuose gyvena stirnos, įvairūs paukščiai, zuikiai, ežiukai ir kiti gyvūnai. Dažnai tenka stebėti socialiniame tinkle komentarus, kad mieste, prie daugiabučio rastas ežys ir kad jį būtinai reikia kažkur išvežti.
Jokiu būdu jo negalima liesti. Tai pabrėžiu, reikia įsitikinti, ar tikrai reikalinga mūsų pagalba. Vienas žinomas Lietuvos gamtininkas pasakė: „geriausia pagalba – nedaryti nieko“. Antras patarimas, jeigu jau žmogus stebi tą gyvūną ar paukštį, mato, kad nusilpęs, negali judėti, matosi kraujas, jis įsipynęs, užstrigęs ir panašiai, žinoma, reikia padėti.
Taigi, įsitikinus, reikėtų susisiekti su mūsų asociacija, kur ramiai išaiškinti, kas gyvūnui yra ir ramiai atsakyti į mūsų užduodamus klausimus. Nes žmonės dažnai piktinasi, nesiklauso, ko yra jų klausiama, o mes turime parengę svarbius klausimus. Tokius, kurie, man kaip veterinarijos gydytojai yra labai svarbūs, nes priimu sprendimą, ką toliau reikia daryti.
Pavyzdžiui, iškrito gandriukas iš lizdo ir ką reikia daryti su juo. Tai mes žmogaus klausiame apie gandriuko kojas, snapo spalvą, sparnus, taip nustatome jis jauniklis ar suaugęs. Jeigu žmogui pavyksta paaiškinti, tai mes galime konsultuoti, ką daryti toliau. Jeigu iškrito jauniklis, nes dar nemokėjo skraidyti, bet jam niekas nelūžo, tai reikia jį keletą dienų šalia gandralizdžio pamaitinti ir keletą dienų stebėti, įvertinti jo būklę“, - priminė specialistė.
Pasak jos, yra milijonas klausimų, todėl neįmanoma visko surašyti. Bet jeigu žmogus neklauso, pyksta, kad tuojau pat paimtų kas nors tą gyvūną, tai nereikia laukiniam gyvūnams į prieglaudą, jų namai yra gamtoje.
„Jeigu jau vizualiai matosi, kad reikia pagalbos, tai reikia bandyti ją suteikti pirmiausia patiems. Yra lietuvių sakančių, kad galėtų padėti, bet kodėl turi tai daryti, juk paukštis tai „valdiškas“. Nesuprantamas toks požiūris, juk galima ir patiems gerą darbą padaryti. Jau kai briedis mieste laksto, tai žmogus pats negalės nieko padaryti“, - sakė J. Gustaitienė.
Ji priminė, kad kiekvienu atveju yra nustatomas poreikis, būtinumas ir suplanuojamas laikas, kaip skubiai reikia vykti į pagalbą.
