Lietuvos statistikos departamentas nurodo, kad moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis šalies ūkyje, neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės įmonių, 2016 m. sudarė 13,4 proc. ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 0,4 procentinio punkto. Nuo 2012 metų atotrūkis tarp vyrų ir moterų algų padidėjo net 2 proc. punktais, nuo 11,4 proc.
Teigiama, kad darbo užmokesčio atotrūkiui įtakos turėjo ne teisinio, o socialinio ir ekonominio pobūdžio veiksniai – vyrų ir moterų skaičius tam tikroje ekonominėje veikloje, jų profesija, išsilavinimas, amžius, darbo stažas ir kitos priežastys.
Lemia susiklosčiusi darbo rinkos struktūra
Pasak Lietuvos statistikos departamento, didžiausias – 38,3 proc. – moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis 2016 m. buvo finansinės ir draudimo veiklos įmonėse, informacijos ir ryšių – 29,9 proc., žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 29,6 proc.
DNB banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė – Pikčienė svarsto, kad didėjantis atotrūkis Lietuvoje susiklostė dėl ekonominės struktūros, kuri paremta pramone.
„Pramonės dalis Lietuvoje yra viena didžiausių Baltijos šalyse. Estijoje ir Latvijoje pramonės svoris pagal BVP daug mažesnis nei Lietuvoje, ten daugiau vyrauja paslaugos. Be to, Lietuvoje labai reikšmingas transporto sektorius. Natūralu, kad istoriškai tose srityse labiau populiarus vyrų darbas. Kadangi tos veiklos sparčiau plėtojamos ir vystomos, tai, matyt, atlyginimams tai turi įtakos.
Sveikatos apsaugoje galbūt yra vis tik istorinis motyvas, kad gydytojai turi būti ištvermingesni, reikia ir jėgos ir sveikatos, atlaikyti sudėtingas operacijas, o moterų tarpe labiau paplitęs pagalbinis seselių darbas.
Kalbant apie finansų ir draudimo sektorių, galbūt reikėtų labiau kalbėti apie tai, kad pas mus yra toks diskriminuojantis moterį požiūris – vadovaujamas pozicijas šiame sektoriuje užima vyrai ir tai ir turi įtakos atlyginimų vidurkiams“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja ekonomistė.
Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro lektorius Donatas Paulauskas sako, kad atlyginimų atotrūkis skaičiuojamas pagal valandinį vidutinį bruto darbo užmokestį tarp moterų ir vyrų. Tad ši statistika neparodo vien atvejų, kuomet moterims sumokamas mažesnis atlyginimas vien dėl to, kad jos moterys.
„Atsiskleidžia struktūriniai dalykai, kad moterys dirba mažiau apmokamuose sektoriuose – paslaugų sektoriai, sveikatos priežiūros ir pan., o vyrai geriau apmokamuose – statybų, IT, transporto ir pan.
Aišku, veikia ir kiti dalykai. Moterų vadovių yra mažiau nei vyrų vadovų. Tad ir tas vidutinis valandinis atlyginimas moterims mažesnis nei vyrams, nes jos žemesnėse pozicijose“, – teigia D. Paulauskas.
Moterys karjeros laiptais kopia lėčiau
Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis fiksuotas 2016 m. buvo 35–44 metų amžiaus darbuotojų (20 proc.) grupėje, o mažiausias – vyresnių nei 65 metų darbuotojų (13,8 proc.) amžiaus grupėje.
Pasak VU lektoriaus, tokia statistika gali būti susijusi su lėtesniu moterų karjeros augimu nei vyrų.
„Jei vyras 29 metų užima jau skyriaus ar padalinio vadovo pareigas, tai moteris turbūt tokias pareigas užims tiks 39 metų, vien dėl to, kad vyrų atlyginimai ir karjera šoka daug greičiau ir aukščiau. Labai prisideda tas, žvelgiant į amžiaus grupes, kad moteris išeina vaiko priežiūros atostogų ir joms po to sunku sugrįžti į tą darbo rinką. Vėliau sugrįžta ir vėl turi pradėti nuo nulio, vėl prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių“, – komentuoja jis.
D. Genytė – Pikčienė taipogi mano, kad moterims daug sunkiau save realizuoti nei vyrams. Nors ir vis daugiau vyrų yra linkę pasiimti tėvystės atostogas, vis dėlto, ekonomistės nuomone, motina didžiąja dalimi motinystės yra nepakeičiama ir jai sudėtingiau, o dėl to ir į darbą sugrįžti nėra taip paprasta – sulėtėja mokymosi procesas.
„Karjerai persiritus į antrąją pusę, artėjant ties 45 metų ir daugiau, toks amžius moteriai yra pakankamai rizikingas, nes vis tik reikia labai sutelkti jėgas ir atnaujinti žinias. Pati pradžia karjeros – puiki. Po mokslų profesinės žinios gilios, įgūdžiai yra išlikę, o antroje gyvenimo pusėje yra sudėtingiau. Reikėtų suvesti į tai, kad būtina mokytis visą gyvenimą ir į save investuoti. Vyrai tai daro aktyviau, nes pas juos nėra tokių gilesnių pertraukų karjeroje. Moterys kažkiek vis tik išėjusios ir padariusios pertrauką sugrįžta sudėtingiau, atsiranda baimių, įgūdžiai prislopsta“, – sako ji.
Didžiausias atlyginimų atotrūkis tarp vyrų ir moterų išsivysto privačiame sektoriuje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. valstybės sektoriuje jis sudarė 13,7 proc., privačiajame – 17,6 proc. (neįskaitant žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei viešojo valdymo ir gynybos bei privalomojo socialinio draudimo veiklų).
Vien darbdavių veiksmų nepakaks
Ekonomistė nuomone, tendencijos po truputį keičiasi ir vis daugiau reikšmingų pozicijų užima ir moterys, tačiau reikšmingo lūžio dar nematyti. Ji pataria ieškoti galimybių ir turėti drąsos investuoti į save, gilinti savo profesines žinias arba keisti profesiją.
Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro lektorius Donatas Paulauskas viliasi, kad su nauju Darbo kodeksu situacija keisis į gerąją pusę – patys darbdaviai, kurie turi daugiau nei 50 darbuotojų, turės imti lygių galimybių politikos priemonių ir imtis konkrečių veiksnių. Tačiau vien to nepakaks.
„Čia gera programa iš darbdavių pusės paskatinti pokyčius lyčių lygybės link, bet reikia ir aktyvesnių valstybės veiksnių. Esu žiūrėjęs, kaip valstybės per paskutinius dešimt metų bandė panaikinti tą atotrūkį. Liūdna situacija. Yra laikotarpiai 2–5 metai, kai jokių veiksmų absoliučiai nebuvo skirta šiam reikalui. Dabar priemonės, kurios skiriamos, atrodo keistai, nes tai ir lankstinukų gamyba, seminarai. Tai nėra tikslinės priemonės, kurios galėtų spręsti problemą ir pakeisti situaciją“, – komentuoja jis.
Lietuva atlyginimų atotrūkiu tarp vyrų ir moterų nėra išskirtinė. Ši problema kitose šalyse dar labiau įsisenėjusi ir rimtesnė. D. Paulausko teigimu, tai globalus fenomenas – nei vienoje valstybėje moterys neuždirba vidutiniškai daugiau nei vyrai.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis3 Europos Sąjungoje (ES) 2015 m. sudarė 16,3 proc. ir per metus sumažėjo 0,4 procentinio punkto. 2015 m. mažiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo Italijoje ir Liuksemburge (5,5 proc.), o didžiausias – Estijoje (26,9 proc.).
