REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praūžusios liūtys daugelį privačių šulinių ir gręžinių turėtojų paliko be geriamo vandens. Nes į šulinius, iškastus šalia gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų ar daržų, kaip sako maisto ir veterinarijos specialistai, subėgo buitiniai teršalai, ir vanduo tapo netinkamas ne tik gerti, bet ir maistui gaminti. Toks vanduo daug kur net gi pavojingas sveikatai, nes jame padaugėjo nitritų, nitratų, bei mikrobiologinių teršalų.

Praūžusios liūtys daugelį privačių šulinių ir gręžinių turėtojų paliko be geriamo vandens. Nes į šulinius, iškastus šalia gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų ar daržų, kaip sako maisto ir veterinarijos specialistai, subėgo buitiniai teršalai, ir vanduo tapo netinkamas ne tik gerti, bet ir maistui gaminti. Toks vanduo daug kur net gi pavojingas sveikatai, nes jame padaugėjo nitritų, nitratų, bei mikrobiologinių teršalų.

REKLAMA

Šalia Vilniaus gyvenanti Stasė rodo pilną šulinį vandens. Tačiau pasidžiaugti juo moters šeima negali, po praūžusių liūčių, jis tapo netinkamas vartoti. Kol šulinyje vanduo ruduoja, pasisemti švaraus moters šeima keliauja į svetimą kiemą.

Net ir virinto tokio vandens moteris sako nesiryžtanti gerti, nes šalia šulinio auga bulvės. Jas kartais šeima patręšia arklių mėšlu, tad visos nuotėkos iš čia galėjo subėgti į šulinį. Be to, per liūtį ir šiaip į šulinį pateko įvairių nešvarumų.

REKLAMA
REKLAMA

Panaši padėtis, kaip sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai kone visuose privačiuose šuliniuose ar gręžiniuose, kurie iškasti netinkamose vietose. Žmonės po tokio kritulių kiekio turėtų arba patys tikrinti, arba nešti vandenį į laboratoriją. Ypač gyvenantieji soduose.

REKLAMA

Tačiau Visorių soduose vasaras leidžiantis Vladas inspektorių įspėjimais netiki. Ir rodo, kad vandenį bėgantį iš gręžinio, gali gerti net ir nevirintą. Vyras atsuka vandenį ir kaip kiekvieną rytą išgeria jo sklidiną stiklinę.

Vanduo švarus, tad sodininkas sako niekada nė minčių nekilę patikrinti, ar jis tikrai toks pats švarus, kaip ir skanus.

„Niekas ne... Čia gyvena vienas kaimynas, čia kitas, ir niekas nesiskundžia, kad blogas vanduo būtų“,- tikina sodininkas Vladas.

O štai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai sako, kad moti į vandens kokybę nereikėtų. Ypač dabar, po didesnių liūčių. Ir nesvarbu, šulinys sode ar gręžinys. Mat po didelių potvynių gali būti paveikta vandens kokybė. Žinoma, sunerimti turėtų tie, kas vandenį semia iš negilių šulinių ar gręžinių. Ypač esančių žemose vietose ar arti taršos šaltinių. Pavyzdžiui, šalia šiltnamio, lysvių, gyvenamojo namo ar ūkinių pastatų.

REKLAMA
REKLAMA

„Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, jeigu ženkliai pasikeitė vandens lygis šulinyje. Jeigu jis labai pakilo, tai įtarimas, kad jis turėjo... kad į jį pateko paviršinio vandens. O su juo ir teršalai, jeigu aplinka užteršta. Galim pamatyti, kad vandens spalva pasikeitė. Paragavom skonis nepriimtinas, atsirado nemalonus kvapas“, - įspėjamuosius ženklus vardija VMVT Maisto sk. vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė.

Paaiškėjus, kad vanduo netinkamas vartoti, jo reikėtų atsisakyti. Kitaip gresia ligos. Mat randama per daug azoto junginių – nitritų, nitratų, amonio.

„Azoto junginių perteklius ypač pavojingas tiek nėščioms moterims, tiek maitinančioms kūdikius, tiek gaminančioms mišinukus. Tai nitritų ir nitratų perteklius. O vyresniems poveikis irgi yra neigiamas, tik poveikis ilgalaikis. Organizme susidaro tokie junginiai kaip nitrozaminai“, - galinčias kilti problemas nurodo V.Galdikienė.

Plačiau apie tai – TV3 reportaže.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų