Savaime suprantama, priklausymas viena ar kitai haplogrupei nėra absoliutus etninės priklausomybės įrodymas, tačiau leidžia atsekti žmogaus kilmę pagal vieną iš tėvų, o rezultatų visuma, kaip kad šiuo atveju, leidžia pademonstruoti kaip vienos ar kitos sekos linkusios pasireikšti skirtingose žmonių populiacijose.
Kartu tai leidžia pažvelgti į tai kaip genetiškai skiriamės nuo savo kaimynų.
Toliau pateikiame trumpą informaciją, kur skirtingi haplotipai dažniausiai aptinkami.
Haplotipas R1b – plačiausiai aptinkamas Vakarų Europoje, tačiau randamas ir Rusijoje (Baškirų tautinėje mažumoje), bei centrinėse Afrikos valstybėse (Čade, Kamerūne).
Haplotipas R1a – kaip galima pamatyti iš žemėlapio, labiausiai paplitęs Eurazijoje. Bet aptinkamas ir Skandinavijos šalyje bei centrinėse Europos šalyse.
Haplotipas N – labiausiai paplitęs Europos Šiaurėje, tačiau Latviją aplenkia. Dar randama Pietų Europoje, pietryčių Azijoje ir kai kuriose Ramiojo vandenyno salose.
Haplotipas I1 – išskirtinai paplitęs Danijoje ir Švedijoje.
Haplotipas I2 – paplitęs Balkanų šalyse, be to yra susijęs su ūgį lemiančiais genais.
Haplotipas J1 – paplitęs labai plačiai – nuo Kaukazo regiono iki Sudano ir Etiopijos bei Indijos.
Haplotipas J2 – paplitęs ne mažiau plačiai nei haplotipas J1. Jis dažniau ar rečiau aptinkamas įvairiuose Azijos regionuose bei Šiaurės Afrikoje.
Haplotipas E – dar skirstomas į keliolika subklasių, tačiau kaip aišku iš žemėlapio, labiausiai siejamas su Afrikos žemynu.
Haplotipas G – labiausiai siejamas su Gruzija, tačiau aptinkamas ir kitose Kaukazo regiono šalyse.
