„Klimato kaitos debatai kol kad koncentruojasi ties anglies dioksido kiekio mažinimu. Tuo tarpu pigi mėsa jau seniai tapo tarsi žmonių teise moderniose visuomenėse“, - sako Stokholmo universiteto aplinkosaugos profesorius Johanas Rockstroemas.
Vis tik mokslininkas bando atkreipti dėmesį į pigios mėsos daromą žalą.
Sugedusi maisto sistema
Šiuo metu „Eat“ organizacijos finansuojama ekspertų grupė rengia mitybos planą, kuris leistų iki 2050-ųjų sveikai ir tinkamai maitintis 9-10 milijardų žmonių.
Toks projektas, anot mokslininko, reikalingas, nes dabartinė mitybos sistema yra tiesiog žalinga. Žemės ūkis yra pagrindinė priežastis, dėl kurios sukuriama tiek daug šiltnamio dujų, naikinami miškai, išeikvojami vandens resursai ir nyksta gyvūnų rūšys. Šios problemos tik stiprės didėjant mėsos ir pieno produktų paklausai tiek besivystančiose, tiek ir turtingose valstybėse. JAV yra lyderė šiame procese – čia vienas žmogus jau suvartoja daugiausiai mėsos visame pasaulyje.
Taigi, iššūkis yra ne tik sumažinti negatyvų žemdirbystės poveikį gamtai.
„Ateityje turime pasiekti, kad žemės ūkis būtų ne anglies dioksido kūrėjas, o perdirbėjas. Taip pat turime reformuoti žemės ūkį, kad jis leistų pasiekti Jungtinių Tautų numatytus tvarios plėtros tikslus“, - aiškina J.Rockstroemas.
Ateities maisto sistemos turėtų leisti išspręsti ne tik prastos mitybos ir bado, bet ir nutukimo problemas. Nutukimo problema auga labai sparčiai, nes rinka yra perpildyta pusgaminių, kuriuose gausu druskos, cukraus ir riebalų.
Vis dar stulbina tai, kad trečdalis viso pagaminamo maisto – arba 1,3 milijardo tonų – kiekvienais metais yra išmetama. Taip daroma tuo metu, kai 800 milijonų žmonių gulasi alkani. Dar 2,2 milijardo žmonių valgo tiek daug, kad rizikuoja susirgti diabetu, širdies ir kraujagyslių sistemos arba kitomis su mityba susijusiomis ligomis.
Rinkos atsakas
„Jei norime kovoti su klimato kaita, mums būtina mitybos revoliucija“, - sako J.Rockstroemas.
Industrijos atstovai užtikrina, kad jie į iššūkį žiūri rimtai – pradedant nuo startuolių, kurie siekia mėsą užauginti laboratorijose, iki pensijų fondų vadybininkų, kurie investuoja į tokius naujus verslus.
Tokių garsių prekės ženklų kaip „Danone“, „Kellogg's“, „Nestle“, „Pepsi“, etc. atstovai taip pat pripažįsta, kad maisto sistema turi būti keičiama.
„Maisto sistema, kurią visi žinome, nustos galioti... Nes nebegalima su maistu elgtis kaip su eiline preke“, - patvirtino „Danone“ atstovas.
Į pokyčius praktiškai įsitraukia ir kiti didieji verslai – pavyzdžiui, „Ikea“ savo garsiesiems mėsos kukuliams siūlo vegetarišką alternatyvą.
Pagalbos kreipiamasi į Europos Sąjungą
Tam, kad pavyktų kuo labiau sumažinti perdirbtos mėsos ir baltos duonos vartojimą, kreipiamasi ir į Europos Sąjungą. Anot J.Rockstroemo, politikai turėtų reguliuoti tam tikro tipo maisto pasiūla pirkėjams.
„Verslas pripažįsta Sąjungos viršenybę ir sutinka tiekti sveiką maistą. Tačiau yra susiduriama su aršia konkurencija – kompanija, kuri atsisako perdirbto ir nesveiko maisto, aiškiai pamato, kaip jos klientai patraukia pas konkurentus. Mums yra reikalingos taisyklės, padedančios išspręsti šią dilemą“, – sako profesorius.
Ekspertas taip pat pažymėjo, kad svarbus yra ir „Trumpo efektas“.
JAV prezidento Donaldo Trumpo apsisprendimas pasitraukti iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos bent iš dalies apsunkino pasaulines pastangas stabdyti globalinį atšilimą. Tačiau, anot profesoriaus, tai siūlo „ES tiesiog fantastišką galimybę“ persvarstyti laisvosios prekybos susitarimus ir uždrausti į Europą importuoti žemų standartų maistą iš JAV.
