REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
0
Joninės (nuotr. Balsas.lt)

Jau netrukus švęsime Jonines: šoksime per laužus, ieškosime paparčio žiedo. Svarbiausia, aišku, sužinoti kokie bus orai. Beje, šią dieną būdavo spėjami ir ateinančių Kalėdų orai, tad verta atkreipti į juos dėmesį.

Jau netrukus švęsime Jonines: šoksime per laužus, ieškosime paparčio žiedo. Svarbiausia, aišku, sužinoti kokie bus orai. Beje, šią dieną būdavo spėjami ir ateinančių Kalėdų orai, tad verta atkreipti į juos dėmesį.

REKLAMA

Prognozei pasikeitus tapo aišku, kad šios Joninės nebus tokios ir lietingos, palyti gali bet ne taip gausiai, kaip manyta iki šiol. Šią naktį temperatūra kris iki 8–13, Kuršių nerijoje iki 15 laipsnių, dieną numatoma 17–22 laipsniai. 

„Vis dėlto Lietuvoje kažkas gerai pasimeldė - dar savaitės pradžioje atrodė, kad Joninės bus šlapios. Dabar jau taip visai neatrodo. Rytoj (kiek gi čia beliko), penktadienį nedidelis ciklonas ners piečiau Lietuvos. Slinkdamas pro šalį per Lenkiją jis paskui save nusitemps ir lietaus debesis, dėl to rytoj dieną Lietuvoje nelis, nebent tik pietiniuose rajonuose kur nors kaptelės lašas kitas, bet tik tiek.

Penktadienį vakare, atrodo, nelis niekur ir tokia padėtis išliks iki šeštadienio vidurnakčio. Be to, tai bus labai rami naktis, Apie vidurnaktį kažkas panašaus į menką dulksną gali pasirodyti pajūryje, Pamario krašte,vos vėliau - galbūt ir Suvalkijos lygumose. Bet tai bus labai menkas lietus, prie gero laužo su gera draugija į tokį niekas nekreipia dėmesio. Likusioje Lietuvos dalyje lietaus apskritai nebus.

REKLAMA
REKLAMA

Atrodo,truputį rimčiau lynoti pradės tik paryčiais, ir tik vakarinėje bei pietinėje šalies dalyje. Laužai tuo metu jau bus seniai užgesę.

Žodžiu, Joninių naktį orai bus tinkami. Jie nebus tobuli (tikriausiai per debesis nesimatys žvaigždžių), bet jie bus tikrai tinkami“, – kalbėjo sinoptikas Naglis Šulija.

REKLAMA

Per Joninės lyja ne visada.

„Dėl Joninių orų, tai tikrai netiesa, kad būtinai per jas lyja. Kiek pamenu, būta visko, net labai gražaus oro. Lietingoji vasaros pusė prasideda liepos 10 d. - Septynių brolių miegančiųjų dieną“, – pritaria etnologas prof. dr. Libertas Klimka. 

Spėsime Kalėdų orus

Mūsų protėviai Joninių šventės orus laikydavo reikalingus tolesnėms orų prognozėms. Buvo manyta, kad, jei Joninių naktis žvaigždėta, tai Kalėdos bus šaltos ir sniegingos. O jei Joninių naktis debesuota, tai Kalėdos bus lietingos ir vėjuotos. Jei naktis lietinga, tai Kalėdos bus sniegingos, su pūgomis. Taigi, laikydamiesi šia senolių išmintimi šiąnakt galime spėti ir apie ateinančias Kalėdas.

REKLAMA
REKLAMA

Joninių tradicijos

Pasak Etnologo prof. dr. Libertas Klimkos, Joninių šventė turi ypatingą prasmę, o ankščiau manyta, kad šventinės apeigos būtinos – jos padeda gamtai perkopti į kitą raidos etapą. Taip palaikoma tvarka dievų sukurtame kosmose. Tiesa, vėliau apeigos kito. - Kodėl Joninės švenčiamos būtent birželio 24 naktį? - Birželio 21-ąją saulė įrieda į Vėžio žvaigždyno ženklą – tai vasaros saulėgrįža, astronominė vasaros pradžia. Ilgiausia metų diena ir trumpiausia naktis. Praėjus porai dienų tradiciškai švenčiamos Joninės, vadintos Kupolėmis arba Rasos švente.

- Kuo ypatinga Joninių šventė? - Vasaros saulėgrįžos šventė iškilesnė už kitas. Kitados per ją atlikinėtos sudėtingos, net porą savaičių trukdavusios šventinės apeigos su žolynais, vandeniu ir ugnimi. Būdavo renkami vaistingieji augalai, gėlėmis iškaišomi šaltiniai, deginami laužai ten, pro kur į ganyklas bus genami galvijai. Beveik visi rašiusieji apie senoviškąsias Jonines pažymi, kad iki saulėgrįžos renkamos žolės, tinkančios gydyti žmones, net padėti gimdyvėms bei apsaugoti nuo pikto gyvulius. Šis rinkimas vadinamas kupoliavimu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ar Joninių naktį yra buriama? Kokiais būrimais užsiimdavo merginos?

- Taip, iš trijuose laukuose surinktų žolynų yra pinami vainikai. Merginos, burdamos ateitį, juos meta ant medžio, plukdo vandeniu, pasideda po galva pranašiškam sapnui. O vidurnaktį pražydęs papartis praskleidžia visas gyvenimo paslaptis… - Iš kur vasarvidžio šventė yra gavusi Rasos vardą? Tai susiję su gamtos reiškiniais? - Sakoma, kad Joninės – rugių žydėjimo šventė. Tuo metu jie jau yra „pasikėlę“, plaukėja – ant stiebų atsiradusios varpos. Rugelių žydėjimas nuo seno vadinamas jų rasojimu. Žmonės kaime taip skaičiuoja: „Rugiai devynias dienas žydi, devynias dienas auga, devynias dienas bręsta, ir po to taisyk dalgį, naujos duonos sulaukęs“. Taip pat būdavo stebima, kas dar vyksta gamtoje kartu su rugių žydėjimu. Miškas tuokart gali nudžiuginti pirmaisiais grybais. Jie vasariniai; o baravykus vadindavo rugiažiedžiais, varpiniais. Pirmasis jų dygimas trumpas, kito teks laukti iki rugpjūčio.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų