Komitetas pritarė naujam penkių Seimo narių pasiūlymui, tai reiškia, kad atmestas S. Skvernelio darbo grupės parengtas planas.
Planas be konkrečių pavadinimų
Naują planą pristatęs Seimo narys Gintaras Steponavičius tikino, kad konkrečių aukštųjų mokyklų vardijimas nėra geras principas politiniam jungimui nė pačioms mokykloms.
„Ataskaitos taškas buvo darbo grupės planas. Mes, kaip išvadų rengėjai, siūloma atrasti bendrus vardiklius, geriausių sprendimų. Jau dabar dalis iniciatyvų yra išsakytos, diskusijos dar nesibaigusios. Yra keturi esminiai principai, kurie svarbūs pasitinkant rudenį.
Demografijos principas neišvengiamai bus jaučiamas su mažesniu studentų skaičiumi, įvestas minimalus balas, taip pat reikš dar dalies studentų nepatekimą. Kaip pasitiksime rudenį, būsime visiškai demografija, studentų mažiau; Minimalus balas nuo šio rudens dar dalis nepatiks
Trečias dalykas, ministrės įsakymas dėl reikalavimų bakalauro studijų programų įvedimo, atsijos studentus. Ir ketvirtas svarbus ir paveiksiantis principas – ūkio ir administravimo išlaidų perskirstymas. Jeigu Seimas nepriims sisteminės krypties, dalis rudenį universitetų bus griūties būsenoje, o ne jungimo“, - teigė G. Steponavičius. Skelbiama, kad naujasis planas yra kur kas bendresnis.
Iš kur naujas projektas?
Šį klausimą viso komiteto posėdžio metu kėlė konservatorius M. Adomėnas. E. Jovaiša teigė, kad naujo projekto parengimą lėmė pastabos iš Seimo Kanceliarijos ir Teisės departamento. Pasak jo, koncepcija, nekeičia reformos plano.
Seimo narys konservatorius Mantas Adomėnas pažėrė kritikos. „Dabartinis planas neturi aiškių gairių, lieka tik nurodymas skaičiaus universitetų, nėra aiškių gairių, kaip tai bus daroma. Labai daug neapibrėžtumo.
Jeigu kalbame apie autonomiją, negali irgi būti skaičius nurodytas, kiek Vilniuje ir Kaune, ir kokio profilio. Lietuvos edukologijos universiteto pakabinimas tarp Kauno ir Vilniaus – neaiškus lieka. Žymiai geriau būtų jungti šią mokyklą prie Vilniaus universiteto“, - kalbėjo M. Adomėnas.
Jis tvirtino, kad veiksmingiau pertvarką būtų daryti dviem etapais: pirmiausiai reformuojant stipresnius universitetus, o tada silpnesnius, kurie dabar dar nėra pasirengę pertvarkai. Pasak jo, naujasis siūlymas nukels į į neaiškią ateitį, o reforma tiesiog įstrigs.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pritaria Seimo narių pasiūlytam projektui, o ne etapais vyksiančiai reformai, nes tai dar labiau suskaidytų aukštąsias mokyklas.
Rektoriai atsiduso: planas – demokratiškesnis
Pagal siūlomą naują projektą, Kaune ir Vilniuje būtų sutelkta po vieną klasikinį, plačios aprėpties tyrimų universitetą. Vilniuje ir Kaune ir taip pat gali veikti profiliniai technologijos, sveikatos mokslų universitetai.
Kol kas daugiausiai diskusijų kelia pedagogų rengimas. Ministrė įsitikinusi, kad dėl to turėtų būti apsispręsta jau dabar.
„Turime užtikrinti, kad pedagogai būtų rengiami ir Vilniuje, ir Kaune, iš Šiauliuose. Visgi, tokio pasiūlymo, kad jungti LEU prie Kauno – nėra plane parašyti. Tai bus svarstoma“, - teigė J. Petrauskienė.
Pasak jos, jau vykstančią reformą rodo prasidėję diskusijos tarp aukštųjų mokyklų bendruomenių.
Komiteto posėdyje dalyvavę aukštųjų mokyklų rektoriai pritarė naujam, alternatyviam projektui, tvirtindami, kad jis atrodo kur kas demokratiškesnis, neprievartinis. O Vyriausybės planas priminė pavojų dėl aukštųjų mokyklų griuvimo, uždarymo.
