REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Aukštojo mokslo reformą žadanti švietimo ir mokslo ministrė pagaliau pristatė, kas gresia ir aukštųjų studentams, ir jų dėstytojams. Aiškėja, kad stojantiesiems į aukštąsias gali didėti reikalavimai, studijų programų skaičius mažės, bakalauro studijos greičiausiai trumpės, o dėstytojams ir jų pagalbininkams žadamos didesnės algos.

Aukštojo mokslo reformą žadanti švietimo ir mokslo ministrė pagaliau pristatė, kas gresia ir aukštųjų studentams, ir jų dėstytojams. Aiškėja, kad stojantiesiems į aukštąsias gali didėti reikalavimai, studijų programų skaičius mažės, bakalauro studijos greičiausiai trumpės, o dėstytojams ir jų pagalbininkams žadamos didesnės algos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokiomis permainomis netiki net patys dabartiniai studentai. Esą užsibrėžta tiek, kiek nespėta padaryta per ilgus aštuonerius metus.

REKLAMA

Studentų priėmimas universitetuose ne tik formalumas, bet ir šventė. Čia susirinkę būsimieji pirmakursiai ne tik pasirašinėja sutartis, bet ir kartu su studentais bendrauja bei linksminasi. Tačiau šypsenas studentų veiduose gali pakeisti ir gresiančios naujovės aukštosiose. O jos žadamos - didelės.

Anot švietimo ir mokslo ministrės, gabiausiems protams išvykstant į užsienį, universitetai priima ir prasčiau besimokančius studentus. Tačiau pusė aukštųjų mokyklų absolventų po studijų renkasi nekvalifikuotą darbą, o ir dalis dėstytojų negauna padoraus, oraus atlyginimo.

REKLAMA
REKLAMA

Tad švietimo ir mokslo ministrė siūlo stojantiesiems į aukštąsias mokyklas kelti kartelę ir sumažinti studijų programų nuo 1800 iki 700. Esą šiuo metu dvi iš penkių programų Lietuvoje dubliuojasi. Bakalauro studijas siūloma trumpinti iki 3-ejų metų, taip esą į darbo rinką jaunimas įsilieja greičiau. Norima labiau remti studentus tam, kad nereiktų studijų metu ieškoti papildomo darbo. Taip pat valdžia žada trečdaliu didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir tyrėjų atlyginimus ir aukštąjį mokslą finansuoti pagal studijų kokybę bei įsidarbinančių absolventų skaičių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Švietimo ir mokslo ministerija tiki, kad sumažinus studijų programų ir aukštųjų mokyklų skaičių, sutaupyti pinigai ir taptų pagrindiniu raktu į geresnę mokslo kokybę. Nors dalis dėstytojų pripažįsta, kad tokios reformos reikia, jie abejoja, ar pinigų perskirstymas savaime pakels aukštąjį mokslą į aukštumas.

Dėstytojai aiškina, kad norint sėkmingai įgyvendinti aukštojo mokslo reformą, pirmiausia reikia susitarti, kas yra kokybė. Esą reikia dar labiau rūpintis viduriniu ugdymu bei dėstytojų kvalifikacija. Studentai bręstančią reformą palaiko, tačiau abejoja, ar Švietimo ir mokslo ministerija spės įgyvendinti visus planus.

REKLAMA

Labiausiai valdžios aukštojo mokslo reforma piktinasi dėstytojų profsąjungos, kurios aiškina, kad valdžia kokybės nepasieks tol, kol rimtai nepakels dėstytojų atlyginimų.

Valstiečių lyderiai Seime registravo naują pasiūlymą dėl universitetų optimizavimo. Pagal jį šalyje veiktų po klasikinį universitetą Vilniuje ir Kaune, taip pat šiuose miestuose galėtų veikti technologinių ir sveikatos mokslų universitetai. Šiaulių ir Klaipėdos universitetai tokiu atveju taptų padaliniais.

Plačiau apie tai TV3 reportaže

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų