REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vaiko priežiūros ar ligos išmokos gali skirtis priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tiesa, didžiausią įtaką tam padaro galimybės atitinkamuose miestuose uždirbti daugiau.

Vaiko priežiūros ar ligos išmokos gali skirtis priklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tiesa, didžiausią įtaką tam padaro galimybės atitinkamuose miestuose uždirbti daugiau.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Sodra“ renka ir pateikia statistiką apie vidutines išmokas Lietuvos savivaldybėse.

Ekonomistai: vaiko priežiūros išmokos – itin dosnios

Balandžio mėnesį motinystės–tėvystės išmokas Lietuvoje gavo 42,9 tūkst. žmonių. Didžioji dalis (33,3 tūkst.) – moterys.

REKLAMA

Iš statistinės informacijos matyti, kad vidutinė mėnesinė išmoka didžiausia Vilniuje – 451,3 Eur. Tuo tarpu mažiausia – Pagėgiuose (247,1 Eur). SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas teigia, kad tiek motinytės, tiek tėvystės išmokos priklauso konkrečiai nuo mamos ar tėčio darbo užmokesčio.

„Ta koreliacija tarp regionų tiesiogiai susijusi su darbo pajamų pasiskirstymu regionuose“, – nurodo jis.

Daugiau duomenų lentelėje apačioje.

Vaiko priežiūros išmoka pirmaisiais vaiko priežiūros metais siekia 70 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio, antraisiais – 40 proc. Šis dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių, buvusių iki praėjusio mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį.

REKLAMA
REKLAMA

„Manau, tai nėra prastas rodiklis Europoje, kiek tėvai gauna. Tik kyla klausimas dėl lubų taikymo išmokoms. Šeimoms tas dalykas motyvacijos nesuteikia, nes lubos apriboja pajamas ganėtinai stipriai“, – mano T. Povilauskas.

DNB analitikė Indrė Genytė – Pikčienė taip pat įsitikinusi, kad motinystės ir tėvystės išmokos Lietuvoje – dosnios.

„Tikrai nenuskriaudžiami tėvai, ypač tais pirmaisiais metais.  Apskritai pagal motinystės ir tėvystės išmokas esame geriausioje situacijoje vertinant plačius horizontus, nes pas mus išskirtinai palankios sąlygos tėvystei ir motinystei. Ir nors tos išmokos sumažintos nuo pirminio varianto, jos vis tiek yra labai didelės. Kitose šalyse apskritai atostogų laikas daug trumpesnis ir išmokos mažesnės. Lietuvoje turime tokias šiltnamio sąlygas. Šiai sričiai, panašu, kad strateginis požiūris susiformavęs ir, natūralu, kad jis išlaikytas net kriziniais metais ir vėliau“, – sako ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Sodra“ informuoja, kad vaiko priežiūros išmoka pirmaisiais vaiko priežiūros metais siekia 70 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio, antraisiais – 40 proc. Šis dydis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, gautas per 12 paeiliui einančių mėnesių, buvusių iki praėjusio mėnesio prieš teisės į išmoką atsiradimo mėnesį.

Taip pat remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiamu vidutinių mėnesio darbo užmokesčiu šalyje, nustatomi minimalis ir maksimalūs išmokos dydžiai.

Minimali vaiko priežiūros išmoka per mėnesį yra 156,66 Eur (20 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki teisės į išmoką atsiradimo).

REKLAMA

Maksimali vaiko priežiūros išmoka per mėnesį yra 1566,60 Eur (dviejų vidutinių šalies atlyginimų dydis, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės į išmoką atsiradimo dienos).

Ligos išmokoms gyvenamoji vieta įtakos neturi

Remiantis „Sodros“ statistika šių metų kovą ligos išmoką gavo 99,7 tūkst. darbuotojų, o balandį – 65,5 tūkst. gyventojų.  Vidutinė vienos dienos ligos išmoka svyruoja nuo 27,6 Eur Neringoje iki 18,9 Eur Varėnoje. Daugiau duomenų lentelėje apačioje. 

Ligos išmoka, kaip ir vaiko priežiūros išmoka (anksčiau – motinystės (tėvystės) yra apskaičiuojama pagal žmogaus turėtas draudžiamąsias pajamas. „Sodra“ nurodo, kad teritorija, kurioje gyvena žmogus, jokios tiesioginės įtakos išmokai neturi. T. Povilausko teigimu, natūralu, kad skiriantis vidutiniams atlyginimams miestuose skiriasi ir ligos išmokos.  Vis dėlto jis mato problemų susijusių su išmokomis Lietuvoje.

REKLAMA

„Ta pati problema lieka kaip ir anksčiau, kadangi mes į šalies biudžetą ir į socialinio draudimo fondą surenkame sąlyginai mažiau pajamų nei didžioji dalis kitų ES šalių, išeina, kad mažesnį pyragą daliname visoms toms socialinėms išmokoms. Natūraliai išeina, kad pas mus socialinės apsaugos išmokos mažesnės. Ta pati problema yra ar kalbant apie pensijas, ar motinystės išmokas, ar nedarbo. Kiek skiriama lyginant su kitomis ES šalimis? Mažiau, nes mažiau surenkame“, – sako ekonomistas.

Jis mano, kad nuo liepos 1 d. keičiantis Darbo kodeksui ir nedarbo išmokoms galima teigti, kad situacija šalyje gerėja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Remiantis „Sodros“ informacija apie ligos išmokas, 80–100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už 2 pirmąsias ligos dienas moka darbdavys (jis privalo mokėti ne mažiau kaip 80 proc., bet ar mokėti daugiau nei 80 proc., nusprendžia pats).

80 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką nuo 3 ligos dienos moka „Sodra“.

Tiesa, ligos išmoka negali būti mažesnė ar didesnė, nei nustatytos ribos. Minimalus priskaičiuotas vienos dienos ligos išmokos dydis yra 5,60 Eur. Maksimalus priskaičiuotas vienos dienos ligos išmokos dydis: 59,68 Eur (kai mokama 80 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio), 74,60 Eur (kai mokama 100 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų