Antras pagal dydį Ukrainos miestas Lietuvos ir Ukrainos prezidentus pasitiko pasipuošęs mėlynai geltonomis Ukrainos ir ES vėliavomis virš pagrindinių gatvių bei kai kurių valdžios pastatų.
Pasak Lietuvos diplomatų, tai pirmasis ES valstybės vadovo vizitas rytų Ukrainoje po 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo regioną, o rytines teritorijas užėmė Maskvos remiami separatistai.
Po ilgų atidėliojimų bevizis režimas į 30 Europos šalių įsigalioja sekmadienį. Ukrainiečiai tai laiko svarbia pergale eurointegracijos kelyje, tačiau džiaugsmą temdo nerimas dėl valdžios korupcijos ir nesilpstančio karo rytuose.
Derybos dėl sienų atvėrimo privertė ukrainiečius įgyvendinti dalį reformų, pavyzdžiui, įdiegti pažangią elektroninio deklaravimo sistemą.
Bet kai kurie stebėtojai nerimauja, kad artėjantys 2019 metų prezidento ir parlamento rinkimai gali atvėsinti valdžios norą imtis kitų ryžtingų permainų teisėsaugos ar viešojo administravimo srityse.
Aukų skaičius auga
Saugumo situaciją fronte D.Grybauskaitė aptars ne tik su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, bet ir kariais, kurie dėl sužeidimų fronte buvo gydyti Lietuvoje.
40 kilometrų nuo Rusijos sienos esančiame Charkove 2014 metų pavasarį vyko neramumai, prorusiški veikėjai buvo užėmę administracijos pastatą, bet netrukus buvo išstumti.
Gretimuose Donecko ir Luhansko regionuose situacija išlieka labai įtempta. Ukraina šiemet jau neteko šimto karių, o tarptautiniai stebėtojai fiksuoja dvigubai išaugusį civilių aukų skaičių. Oficialiais duomenimis, šiemet žuvo 45 gyventojai, per 200 sužeista. Iš viso karas nusinešė per 10 tūkst. gyvybių.
Pusės kaltina viena kitą nevykdant paliaubų susitarimų, pagal kuriuos nuo fronto linijos turi būti atitraukta sunkioji ginkluotė, Rusija ir jos remiamos pajėgos turi perduoti ukrainiečiams sienos kontrolę, o Kijevas – suteikti ypatingą statusą separatistinėms teritorijoms.
Vakarai teigia, kad pagrindinė atsakomybė tenka Rusijai, ir žada taikyti jai sankcijas, kol Minsko susitarimai nebus įgyvendinti, tačiau pastaruoju metu neaiškumo įnešė JAV prezidento Donaldo Trumpo užuominos apie galimas tiesiogines derybas su Maskva, sako diplomatai.
Ukrainoje nuolat tarnauja apie 50 Lietuvos karinių instruktorių, įskaitant specialiųjų operacijų pajėgas. Šalyje medicinos pagalba suteikta 150 Ukrainos karių, Lietuvos kariuomenė Ukrainai perdavė šaudmenų ir nenaudojamų automatinių ginklų dalių.
Anot diplomatų, per dvišalį susitikimą prezidentai taip pat gali aptarti artėjančias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad“, planus, kaip priešintis naujam Vokietijos ir Rusijos dujotiekiui „Nord Stream“ Baltijos jūros dugnu. Dėl jo Ukrainai gresia netekti tranzito pinigų, o Europai išaugti priklausomybė nuo rusiškų dujų.
