Pasaulio mokslininkai tiki, kad kasmet į atmosferą išmesdami milžiniškus kiekius Co2 dujų ir iš esmės pakeitę atmosferos cheminę sudėtį tikrai pajausime pokyčius. Dėl plonėjančio ozono sluoksnio atmosfera tampa mažiau pralaidi ilgabangiam spinduliavimui ir taip sustiprinamas šiltnamio efektas. Kiti mokslininkai mano, kad klimato kaitą lemia ne tik žmogaus veikla, bet ir kiti, ne visada mums suprantami veiksniai.
Ledynai nenumaldomai tirpsta
Stiprus ledynų tirpimas yra vienas labiausiai pastebimų klimato kaitos įrodymų. Arktyje, Antarktidoje, bei visur, kur yra ledo, jis tirpsta dideliu greičiu. Remiantis Nasa mokslininko Richard Cullather analizėmis, 2015 - 2016 metų žiema Arktyje buvo šilčiausia, kada nors užfiksuota žiema, tačiau šių metų žiema taip pat buvo itin šilta.
Tendencingai didėja temperatūra
Ledynų tirpimas glaudžiai susijęs didėjančia temperatūra, tiek oro, tiek vandenynų.
Klimatologų duomenys rodo, kad 2016 metai pralenkė 2015 metus ir tapo karščiausiais, kada nors Žemėje buvusiais metais. Nasa mokslininkai pastebi, kad 2016 metai buvo treti metai iš eilės, kurie viršijo rekordą. Prie kylančios temperatūros taip pat prisidėjo ir El Niño orų fenomenas, bet pagrindinis faktorius visgi buvo žmonių tarša CO2 dujomis.
Skęstantys miestai bei klimato pabėgėliai
Dėl didėjančio jūros lygio kyla daugiau potvynių, kurie apsemia gyvenamąsias vietas. Tokių vietų yra visame pasaulyje. Visos Ramiojo vandenyno salos, pakrančių miestai, pvz: Majamis.
Su skęstančiais miestais glaudžiai susiję ir klimato pabėgėliai, tai yra vienas skaudžių klimato kaitos padarinių. Tiesa, jiems labiau tiktų pavadinimas išvarytieji, o ne pabėgėliai, nes jiems tenka palikti namus po stiprių klimato arba biologių anomalijų.
Kasmet pabėgėlių atsiranda nuo 15 iki 30, o kartais ir daugiau milijonų. Didelę dalį gamtos reiškinių, kurie išstumia juos iš gyvenamųjų vietų sudaro hidrologiniai ir meteorologiniai reiškiniai t.y. audros, potvyniai, nuošliaužos.
Gyvūnų problemos
Dėl klimato kaitos paveikiami ir gyvūnai.
Baltieji lokiai patenka į labiausiai klimato kaitos paveikiamų gyvūnų sąrašą gyvūnų. Kasmet ledo Arktyje lieka vis mažiau, o tai yra esminė sąlyga jų išlikimui. Nuo ledo storio priklauso lokių gyvenimas: medžioklė, migravimas, partnerio susiradimas. Tiesa, paveikiami ir kiti gyvūnai: briedžiai, delfinai, primatai.
Dėl klimato kaitos gyvūnai ėmė labiau migruoti, tai reiškia, kad įsikurdami naujose vietose jie ėmė užimti senųjų vietą, sukelti kitas problemas žmonėms, kurie nepratę susitvarkyti su, tarkim, skorpionais Anglijoje.
Tai pat nukenčia ir vandenynų gyvūnai, jie dažnai suvartoja kaip maistą, arba įkliūna į mūsų išmetamas šiukšles.
Oro tarša
Oro tarša apsunkina žmonių gyvenimą. Dažnai ne vieną dieną didmiesčius apgaubiantis smogas sutrikdo skrydžius, uostų bei mokyklų veiklą. Maždaug 1,7 milijonų vaikų, iki penkerių metų, kasmet miršta, dėl kvėpavimo takų infekcijų sukeltų oro taršos, pasyvaus rūkymo, prastos prieigos prie švaraus vandens, apsinuodijimų ir kitų aplinkosaugos problemų.
Lietuvoje klimatas taip pat kinta
Gali pasirodyti, kad Lietuvos klimato pasikeitimai neveikia, tačiau, iš tikrųjų, mūsų žiemos ir jų nepastovumas yra tikrų tikriausias klimato kaitos padarinys. Bendra lietuviškų žiemų tendencija yra tokia, kad sniego Lietuvoje iškrinta vis mažiau ir dienų kuomet viskas pasidengia sniego danga mažėja.
Klimatologai pastebi, kad vyrauja tendencija, jog pavasariai ateina vis anksčiau. Žiema trumpėja, o pavasaris ilgėja žiemos sąskaita.
Lietuvoje taip pat yra nuolat potvynių kamuojamų vietų, tai : Smeltalės baseino žemupys, Pamarys ties Rusne, Pakruojo dvaras.
Daugėja ir ekstremalių orų t.y. netikėtų karščio, šalčio bangų, liūčių ir pan.
