Verslo ir politikos forumas „Viena juosta, vienas kelias“ yra Kinijos atsakas į Davosą, o jo idėjinis pagrindas yra senovinio Šilko kelio dvasios tęstinumas.
Kalbėdamas renginio atidarymo metu, Kinijos lyderis Xi Jinpingas pažymėjo, kad ši iniciatyva yra tarptautinio pobūdžio, tuo atsakydamas kritikams, kurie kaltina jog projekte dominuos Kinija.
„Mes tikimės sukurti didelę šeimą, kurios nariai harmoningai sugyvens vieni su kitais,“ – pareiškė Xi Jinpingas, pridūręs, kad bet kuri šalis galės sudalyvauti šiame projekte.
Jis taip pat pridūrė, kad Kinija investuos papildomus 14,5 mlrd. dolerių į Šilko kelio fondą, kuris suteikia finansinę pagalbą įvairiems su iniciatyva susijusiems projektams, ir suteiks 8,7 mlrd. dolerių pagalbą besivystančioms šalims.
Tuomet žodį perėmė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris apsiėmė kritikuoti JAV, nusprendusios nedalyvauti šiame projekte.
„Protekcionizmas tampa norma,“ – perspėjo V. Putinas, pridūręs, kad „atvirumo, laisvos prekybos laisvė šiandien vis dažniau atmetama, dažnai ir tų, kurie visiškai neseniai už tai kovojo“.
Iniciatyva „Viena juosta, vienas kelias“, kuri vystoma jau ketverius metus, dalyvauja 68 valstybės, ir ji apima 40 proc. globalaus BVP. Kinija tokiu būdu bando iškelti savo pasaulinės lyderystės poziciją, nes JAV vadovaujant Donaldui Trumpui yra linkusi į labiau protekcionistinę politiką, nusiimant nuo savęs globalizacijos mantiją, rašoma CNN.
Politinis prieskonis
Politiniame-ekonominiame forume sekmadienį pasisakė Kinijos lyderis Xi Jinpingas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, Filipinų lyderis Rodrigo Duterte, kitų šalių lyderiai ir vadovai.
Prie jų prisijungė net ir nedidelė Šiaurės Korėjos delegacija, nepaisant to, kad Kinijos ir Šiaurės Korėjos santykiai dėl pastarosios vystomos branduolinės programos gerokai atšalo.
Forumo metu, gegužės 14-osios rytą, Šiaurės Korėja atliko balistinės raketos bandymą, pademonstruodama, kokia didžiulė įtampa tvyro regione šiuo metu. Tuo pačiu šis raketos bandymas nukreipė dėmesį nuo vykstančio tarptautinio forumo, o kinų lyderiai tai gali priimti kaip asmeninį įžeidimą.
JAV ir Europos šalių lyderiai forume nedalyvavo. Nors Vašingtonas išsiuntė į Pekiną specialųjį JAV prezidento patarėją Mattą Pittingerį, pagrindiniai šalies valdžios atstovai į Kiniją neatvyko.
Amerikiečiai, nepaisant gegužės 11-ąją paskelbtų pranešimų apie naują prekybos sutartį su Kiniją, pažymėjo, kad nėra nusiteikę dalyvauti Kinijos vadovaujamuose projektuose.
Pati Kinija „Viena juosta, vienas kelias“ iniciatyvą pozicionuoja kaip projektą, galintį atnešti naudą visam pasauliui ir padėti milijonams žmonių išsikapstyti iš skurdo, tačiau kitose šalyse šis projektas priimamas ne taip šiltai.
Praėjusią savaitę Jorgas Wuttke’as, ES prekybos rūmų atsakingasis asmuo Kinijoje, perspėjo dėl to, kad šia iniciatyva vis dažniau naudojasi Kinijos bendrovės, kurios bando su jos pagalba išvengti kapitalo perkėlimo kontrolės, išplaunant lėšas už šalies ribų prisidengiant tarptautinėmis investicijomis ir partnerystėmis“.
Kartu su kitais kritikais jis atkreipė dėmesį į apribojimus bei užkardas, su kuriomis susiduria Kinijoje veikiančios užsienio bendrovės, vadindamas tai Pekino naujosios iniciatyvos dviveidiškumu.
Netgi Indija skeptiškai žvelgia į šią iniciatyvą. Gegužę Indijos finansų ir gynybos ministras Arunas Jaitley’us žiniasklaidai paskelbė, kad Naujasis Delis turi „rimtų abejonių“ dėl šio projekto, ypač dėl Kinijos finansuojamų statybų Pakistano kontroliuojamame Kašmyre.
JAV atsitraukia
Nors daugelis valstybių, kurios sutinka dalyvauti iniciatyvoje „Viena juosta, vienas kelias“, tikriausiai, vadovaujasi labiau optimistinėmis nuotaikomis, palaipsniui ir jų iliuzijos išsisklaido, leidiniui pasakojo Pekino universiteto ekonomikos profesorius Christopheris Baldingas.
Ypač visus neramina klausimas, kas nutiks, jeigu Kinijos finansuojami projektai patirs nesėkmę. Pasak Ch. Baldingo, praeityje tai reikšdavo, kad kinų bendrovės ir bankai „iš esmės apsiimdavo vadovavimą sau“, o tai leisdavo jiems perimti svarbių strateginių projektų užsienio valstybės valdymą“. Kai kurie ekspertai netgi perspėdavo, kad tam tikri projektai gali pasirodyti pernelyg brangūs ir todėl neatnešti beveik jokios naudos jų partneriams ir vietos gyventojams.
Xi Jinpingas pripažino, kad praeityje „buvo pernelyg brangių ir nereikalingų projektų, tai buvo klaidos“. Jis taip pat pažymėjo, kad tokie perspėjimai yra „būtini“. „Itin svarbu, kad resursai, kuriuos investuojame į projektus, žmonėms neštų juntamą naudą tose šalyse, kur jie yra realizuojami,“ – pasakojo Kinijos prezidentas savo interviu CNN.
Maxas Baucusas, buvęs JAV ambasadorius Kinijoje, pažymėjo, kad ši iniciatyva „jeigu ir neišgąsdino, tai mažiausiai suneramino daugelį šalių“.
Iki Donaldo Trumpo išrinkimo JAV prezidentu buvo galima tikėtis, kad Transatlantinė Vašingtono partnerystė – 12-os Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių prekybos aljansas – galėjo tapti tam tikra atsvara augančiai Kinijos galiai.
Tačiau D. Trumpas ištrenkė JAV iš šio aljanso jau kitą dieną po priesaikos davimo. Nors šis aljansas iki šiol turi tokias nares, kaip Australija ir Japonija, be Vašingtono palaikymo tokia partnerystė vaidins daug mažesnį vaidmenį, jeigu ji išvis toliau egzistuos.
JAV taip pat sumažino savo aktyvumą ginčijamuose Pietų Korėjos jūros vandenyse, o tai daugelis ekspertų vadina dar viena dovana Pekinui iš JAV prezidento pusės. Manoma, kad tokių veiksmų imtasi tikintis surasti visus tenkinantį sprendimą dėl Šiaurės Korėjos.
