REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
25
Uodai (nuotr. Fotolia.com)

Nors šiemet pavasaris šiluma nelepina, artėjant vasarai neišvengiamai susidursime su uodų bei kitų kraujasiurbių vabzdžių antplūdžiu. Beje, uodai aktyviausi būna būtent vasaros pradžioje.

25

Nors šiemet pavasaris šiluma nelepina, artėjant vasarai neišvengiamai susidursime su uodų bei kitų kraujasiurbių vabzdžių antplūdžiu. Beje, uodai aktyviausi būna būtent vasaros pradžioje.

REKLAMA

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Bernotienės mano, kad uodų piko metas yra vasaros pradžioje.

„Iš esmės uodai turi keliatą gausumo pikų per sezoną, pirmieji uodai, kurie veisiasi balose pavasarį, kai tirpsta sniegas, atsiranda balandžio pabaigoje, gegužės mėnesį. Jie išsirita ir tada būna pirmas, pats didžiausias uodų gausumo pikas, maždaug nuo gegužės vidurio. Paskui uodų pagausėja kiekvieną kartą po didelio lietaus, pavyzdžiui, kai būna, kad dvi savaites lyja be atokvėpio. Upes ir pievas užlieja ir po kurio laiko, po savaitės ar dviejų iš jų išskrenda uodai”, – teigė dr R. Bernotienė.

Uodai, ne vieninteliai kelia pavojų

Lietuvoje gyvena dvi mašalų grupės, vieni yra upiniai mašalai ( dzūkų vadinamos moškės) bei smulkieji mašalai. Nuo upinių mašalų įkandimų gali nukentėti karvės.

REKLAMA
REKLAMA

„Upiniai mašalai veisiasi upėse, kuriose visuomet yra vandens. Jų kiekis būna panašus metai iš metų ir jie kanda prie upių. Išskyrus tą vieną rūšį su kuria kovoja dzūkai, nes ji gali labai toli nuskristi nuo upių, apie 10 - 15 km, mokslinėje literatūroje rašoma, kad ir dar daugiau. Tai šie mašalai vakarais skrenda į akis, gali įkasti. Smulkieji mašalai, tokie mažučiai, kanda ir jų nematai, jie veisiasi panašiai kaip uodai, prie balų pelkėse, drėgnoje dirvoje, jie kanda temstant ir auštant. Dažniausiai kanda ten, kur yra ploniausia oda, apie plaukus, ausis, nes jie maži, jiems reikia tą odą perkasti”, – teigė dr R. Bernotienė.

REKLAMA

Upinius mašalus būtina naikinti ne jų buvimas itin apsunkina tiek žmones, tiek gyvūnus.

„Kai mašalai nenaikinami, tai Dzūkijoje visi turi nešiotis vėduokles ir mojuoti prieš veidą, nes jų būna daug jie kanda dieną, skraido, lenda į akis. Taip pat visų kraujasiurbių mašalų seilės yra toksiškos. Upinių mašalų seilės yra labiausiai toksiškos ir nuo jų tinsta labai stipriai oda, yra žinomi atvejai, kuomet nuo jų įkandimų padvėsė karvės. Jeigu labai stipriai sukanda, tai rašoma, kad per penkiolika minučių karvė gali nugaišti. Tiesa, šių atvejų nėra labai daug. Bet jei jau karvė nugaišta, tai ir žmogui nėra gerai”, – tęsė dr R. Bernotienė.

REKLAMA
REKLAMA

Galime pradėti vaikyti uodus ir žiemą

Manoma, kad šalta žiema mažina uodų populiaciją, tačiau ekspertai tikina, kad šalta žiema tikrai nepadės, o klimato atšilimas gali lemti uodų aktyvumą ir šaltuoju sezonu.

„Uodai, mašalai gyvena tūkstančius milijonus metų ir prie šaltų žiemų yra prisitaikę ir -30 jiems nebaisu. Jie žiemos metu būna kiaušinio stadijoje, tai labai atspari stadija. O Jei žiema būtų labai netipinė, visą žiemą +10, tuomet jie pradėtų veistis viduryje žiemos, tokios gali būti tendencijos. Jei būtų šilčiau jie galėtų ir vasarį išsiristi”, – teigė dr R. Bernotienė.

„Nėra vieningos nuomonės dėl žiemos atšiaurumo įtakos vabzdžiams. Yra paplitusi tokia nuomonė, kad kuo šaltesnė žiema, tuo daugiau visokių parazitų įšalą, dalis tiesos yra, bet žiūrint kokios tai vabzdžių rūšys, nes yra tokių, kurių didelis šaltis nepaveikia. Jų išgyvenimas priklauso nuo žiemojimo vietų, jeigu vabzdžiai žiemoja kur nors vandenyje, tai vandens temperatūra nepriklausomai nuo ledo storumo, išlieka vienoda. Tie, kurie dirvožemyje žiemoja, sausumoje tiems šaltis turėtų didesnės įtakos, o bestuburiams žiemojantiems vandenyje didesnės įtakos neturi”, – teigė Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų