REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Darbo kodekso svarstymas jau pasiekė Seimą. Tačiau diskusijos tarp darbdavių ir darbuotojų nesiliauja – bus liberalesnės sąlygos ar ne, sudarys prielaidas didinti algas, ar ne?

Darbo kodekso svarstymas jau pasiekė Seimą. Tačiau diskusijos tarp darbdavių ir darbuotojų nesiliauja – bus liberalesnės sąlygos ar ne, sudarys prielaidas didinti algas, ar ne?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, kad kodeksas nėra pakankamai liberalus.

REKLAMA

„Yra pasaulio banko „Doing business” metodika. Pagal darbo kodeksą palygintos šalys. 33 rodikliai imti, pagal 30 rodiklių pokyčių nėra lyginant su dabartiniu Kodeksu, kuris galbūt įsigalios. Tik trijose vietose yra pokyčiai, kurie galbūt įsigalios.

Po visų pakeitimų turime ženkliai neliberalesnį kodeksą Lietuvoje nei Danijoje, Belgijoje, Vokietijoje Rumunijoje. Gal kažkiek panašiai su Latvija. Trys vietos: pranešimo laikotarpis apie atleidimą iš darbo – savaitinis, buvo 8,76 vidurkis dabar 4,3. Išeitinė išmoka buvo 16 dabar 13 mėnesių. Kitur yra ir 7 ar 9 mėnesiai. O kitur net nėra, nes tai kolektyvinių derybų rezultatas. Dar maksimalus darbo dienų skaičius per savaitę, buvo 5,5 o dabar 6. Tiek yra ir visur kitur – Belgija, Danija, Vokietija.

REKLAMA
REKLAMA

Taip šiek tiek pokyčių yra į liberalizavimo pusę, bet jie yra minimalūs ir tikrai ne tokie, kaip sako ponas Černiauskas, kad dramatiški“, – kalbėjo V. Sutkus.

Tiesa, Algirdas Sysas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas pastebėjo, kad tyrimą Lietuvos laisvosios rinkos institutas, o šiuo jis netiki.

Atlyginimai ženkliai neaugs?

V. Sutkus taip pat išskyrė, kad dėl menkų pokyčių naujajame Kodekse, negalima tikėtis kažkokių didelių pokyčių algų didėjime.

„1996 metais 50 dolerių tuomet Lietuvoje buvo didžiuliai pinigai. Toliau kasmet atlyginimai auga auga auga, gal per krizę sumažėjo, bet dabar kasmet iki 8 proc. auga atlyginimai ir, jei galvojate, kad vienu mostu įmanoma trigubai padidinti taip, kaip Vokietijoje ar Jungtinėje Karalystėje, tai grįžkime į realybę. Kurkite profsąjungas. Taip yra gerų, bet gaila, kad mažai. Jei nėra profsąjungų, tai ir socialinis dialogas baigiasi protestuojant prieš vergovę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pažiūrėkime nuo ko tais metais pradėjome, koks procesas ir kiek pasiekta. Pasiekta nemažai, visi norime daugiau, bet reiktų abiem šalims sėsti prie stalo ir žiūrėti konkrečiai. Vienose pramonės šakose daugiau galima pakelti algas, kitoje mažiau. Kodėl, ką daryti. Tai kas įvyko, tai neženklūs pokyčiai į liberalizavimą, tai jie duos neženklius pokyčius taip pat“, – kalbėjo V. Sutkus.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas atsakė, kad galimybių algas didinti yra. Pasak jo, tai sako ir ekonomistai.

REKLAMA

„Tą palyginimą (tyrimą – red. pastaba) aš žiūrėjau, ten ganėtinai daug netikslumų. Kai yra didelis melas, mažas melas ir statistika. Pasirinkta tas, kas reikalinga darbdaviams, parodyti, kad Kodeksas netinka. Ir pradedam lyginti Daniją, Švediją, Vokietiją. Kodėl tada nekalbame apie darbo užmokesčius kokie ten yra? Danijoje vidutinis 3100 Eur, Lietuvoje 800 Eur. Yra visos galimybės 20 proc. didinti“, – neabejojo jis.

Tuo tarpu V. Sutkus pabrėžė, kad reikia ne pinigus pirmiau išleisti, o daugiau dirbti, tuomet ir bus galima gyventi kaip Danijoje.

Išsamiau žiūrėkite vaizdo įraše.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų