NSGK narė, buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sako mananti, kad Seime veikia ir daugiau tokių asmenų, kaip M. Bastys. „Parlamentarai nėra specialiai tikrinami. Basčio atvejis taip pat iškilo tik kai jis paprašė leidimo dirbti su slapta informacija. Manau, tokių žmonių, kurie dirba Rusijos naudai, Seime yra ir daugiau.
Nenoriu įvardinti pavardėmis. Bet nesunku išsiaiškinti – visa suskystintų gamtinių dujų terminalo istorija parodo tuos žmones ir jų interesus. Reikia žiūrėti į žmogaus veiksmus, ypač į energetinę kryptį. Reikia sudėlioti ant stalo visas Valstybės saugumo departamento ataskaitas, kurios yra prieinamos. Ten gana aptakūs sakiniai, bet esmė yra aiški, sudėliotos Rusijos interesų kryptys. Būtent energetikoje Lietuvos ir Rusijos interesai labai išsiskiria. Taigi reikia žiūrėti į SGD istoriją, kas labiausiai priešinosi terminalui, kaip elgėsi, ir viskas atsistos į savo vietas“, – sako R. Juknevičienė.
Konservatorė sako, kad M. Basčio atvejis jos visiškai nenustebino. „Yra toks terminas iš sovietinių laikų „naudingas idiotas“. Kai pasinaudojama žmogumi, kuris turi keistų įsitikinimų arba neišmano dalykų. Basčio istorija mūsų nenustebino. Kas sekėme situaciją, matėme, kas yra kas. Kad pastebėtume tokius dalykus, mums visiems reikia augti, mokytis ir suvokti, kokie yra Rusijos interesai. Čia taip pat didelė ir rinkėjų atsakomybė – jie yra pirmasis filtras, per kurį pereina Seimo nariai“, – sako R. Juknevičienė.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, keturis metus buvęs komiteto pirmininku Arvydas Anušauskas taip pat pripažįsta, kad saugumo spragų yra. „Nenoriu spekuliuoti, neturiu konkrečios informacijos. Bet iš kitos pusės, be abejo į Seimą ateina įvairiausi žmonės. Juos atrenka rinkėjai, kurie nedisponuoja informacija apie politikų ryšius su kitomis valstybėmis. Kaip ir Basčio atveju. Jo rinkėjai nežinojo, su kuo šis bendrauja ir kam yra lojalus. Taigi į Seimą be abejo gali pakliūti žmonės, kurie tokios informacijos apie save neviešina. Niekas jų ir neįpareigoja viešinti.
Daugiau tokių atvejų gali būti, bet mes neįpareigoti kiekvieno Seimo nario purtyti ir tikrinti. Dažniausiai prielankumas kitos šalies interesams pasirodo per Seimo nario veiksmus. Pavyzdžiui, mes savo laiku deklaravome, kad Lietuvai reikia energetinio nepriklausomumo. O vienas kitas politikas gynė priešingą poziciją. Mano manymu, čia kyšojo Rusijos interesų ausys. Kai kurie iš tų žmonių ir dabar dirba Seime ar kituose aukštuose postuose. Bet vėl – sunku įrodyti tiesioginę sąsają. Nes dažnai prisidengiama nuomonių skirtumais“, – aiškina A. Anušauskas.
Seimo NSGK vadovas Vytautas Bakas sako neturintis konkrečios informacijos apie galimus Rusijai lojalius asmenis Seime. „Neturiu tokių duomenų ir nenoriu spekuliuoti. Ir taip jau norima padaryti suirutę. Tačiau aišku, kad problema yra. Ponas Bastys buvo per 16 metų išaugintas iki vienos aukščiausių politinių pozicijų. Tai rodo, kad yra spragų, galimybių priešiškoms jėgoms užsiauginti sau lojalius žmones. Tai yra viena iš pamokų, kurią turime išmokti. Komitetas dar atskirai grįš prie šito klausimo.
Vienas iš aspektų – kaip užtikrinti, kad į aukščiausius postus parlamente būtų skiriami tik įtarimų nekeliančios reputacijos, visiškai lojalūs Lietuvai žmonės. Pats parlamentaro postas jau leidžia iš esmės priimti arba formuluoti sprendimus, susijusius su valstybės raida. Čia neturi būti vietos kitų šalių interesams palankiems žmonėms“, – sako V. Bakas.
Paklaustas, ar M. Basčiui tiktų sovietinis apibrėžimas „naudingas idijotas“, V. Bakas sako, kad tikrai ne. „Nemanau, kad jūsų minimas apibrėžimas tinka Basčiui. Žinodamas politinę virtuvę galiu patikinti, kad nėra taip paprasta susitikti su premjeru ar Seimo pirmininku. O štai Basčio buvo klausomasi.
Aukščiausi vadovai atsiliepinėjo į jo skambučius, reagavo į prašymus. Jis buvo artimas premjerui, užėmė vadovaujančias pareigas, turėjo leidimą dirbti su slapta informacija, nors objektyviai jam to nereikėjo. Plius jis yra apsigynęs disertaciją. Neskubėčiau nuvertinti jo gabumų. Paprastam Seimo nariui, su vidutiniais gabumais, tokių kontaktų ir įtakos nemanau, kad būtų pavykę gauti“, – teigia V. Bakas.
NSGK pripažinus M. Bastį veikus prieš Lietuvos valstybę, politikas kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad kitai valstybei ar jos organizacijai veikti prieš Lietuvos Respubliką padėjęs asmuo, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų.
