„Mes pritarėme Seimo narių skaičiaus mažinimui ir pritarėme, kad reikia ankstinti rinkimų datą. O kiek Seimo narių turėtų atstovauti ir kada turi būti (rinkimų) data, diskusijos vyksta Seime. Yra įvairių siūlymų dėl datos: galbūt ne kovo mėnesį, bet rugsėjo pradžioje padaryti, nes tai irgi leistų apie 1,5–2 mėnesius įsijungti į biudžeto formavimą ir, ko gero, tai turėtų didesnę sėkmę tas kadencijos termino susitrumpinimas. O Seimo narių skaičius, aš manau, tikrai mes pritariame, jog jis gali būti sumažintas“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė premjeras.
Visgi Vyriausybės išvadoje taip pat išsakoma pastabų dėl pataisų rengėjų argumentų.
Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis nepritaria Konstitucijos keitimui. „Jeigu mes mažinam Seimo narių skaičių vieninteliu argumentu vadovaudamiesi,kad žmonės emigruoja iš Lietuvos, tai visos tos emigracijos strategijos yra nesąmonė“, - sako konservatorius.
Idėją mažinti Seimo narių skaičių iniciatoriai argumentuoja sumažėjusiu šalies gyventojų skaičiumi. 1992 metais, kai buvo priimta Konstitucija, Lietuvoje gyveno 3 mln. 700 tūkst. žmonių. Šiuo metu Lietuva turi 2 mln. 850 tūkst. gyventojų.
Vyriausybės išvadą rengusi Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad nepaisant emigracijos, rinkėjų skaičius per 1992–2016 metais vykusius Seimo rinkimus svyravo nedaug ir sudarė apie 2,5–2,7 milijono rinkėjų.
„Konstitucinę rinkimų teisę turi ne tik Lietuvos Respublikoje gyvenantys, bet ir visi kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų (...). Be to, jei ateityje didėtų ar mažėtų Lietuvos Respublikos gyventojų skaičius, tai pakartotinai suponuotų Konstitucijos keitimo poreikį ir nebūtų neužtikrinamas Konstitucijos, kaip pagrindinio valstybės įstatymo, stabilumas“, – sakoma išvadoje.
Vytautas Landsbergis teigia, kad Seimo narių skaičiaus mažinimas perbraižytų rinkiminį žemėlapį. Anot buvusio Seimo pirmininko, toks sprendimas yra nereikšmingas. „Tikrai yra daug svarbesnių dalykų“, - sako V. Landsbergis.
Seimo rinkimus iš spalio į kovą pataisų iniciatoriai perkelti siūlo tam, kad naujai išrinktas parlamentas pats turėtų galimybę formuoti kitų metų biudžetą. Tokiu atveju šio Seimo kadencija būtų maždaug pusmečiu trumpesnė. Dabar Konstitucijoje numatyta, kad eiliniai Seimo rinkimai rengiami Seimo narių įgaliojimų pabaigos metais spalio antrą sekmadienį. Pataisa numato, kad rinkimai būtų rengiami kovo mėnesio antrą sekmadienį.
Vyriausybės išvadoje teigiama, kad perkėlus Seimo rinkimus suformuota nauja Vyriausybė beveik visus einamuosius biudžetinius metus turėtų įgyvendinti ankstesnės kadencijos Seimo patvirtintą valstybės biudžetą.
Be to, Vyriausybės išvadoje atkreipiamas dėmesys, kad pataisose nesiūlomas pereinamasis laikotarpis, tad Konstitucijos pakeitimai turėtų įtakos jau 2016–2020 metų kadencijos Seimo sudėčiai ir įgaliojimų trukmei.
„Nėra aišku, pagal kokį teisinį mechanizmą šios kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narių skaičius turėtų būti atitinkamai sumažintas“, – aiškina Vyriausybė, pažyminti, kad gali būti pažeisti tiek dabar išrinktų Seimo narių, tiek dėl atstovų visai ketverių metų kadencijai balsavusių rinkėjų teisėti lūkesčiai.
„Nuogąstavimus išsakėme, bet iš esmės yra pritarta“, – teigė S.Skvernelis.
Konstitucijos pataisas Seime įregistravo valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su keliais mažumai priklausančiais Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovais.
Kritikai sako, kad sumažinus parlamentarų skaičių piliečiai būtų dar prasčiau atstovaujami, tolesnes Konstitucijos pataisas arba kontroversiškus įstatymus bus galima priimti mažesniu balsų skaičiumi.
